Творческое наследие Льва Альперовича (1874–1913): от реализма к символизму

LTStraipsnyje pristatomas plačiajai visuomenei mažai žinomas Baltarusijos XX a. pradžios dailininkas Levas Alperovičius (Lev Alperovich), Ivano Trutnevo (Ivan Trutnev) mokinys Vilniaus piešimo mokykloje ir Iljos Repino (Ilya Repin) mokinys Imperatoriškojoje dailės akademijoje Sankt Peterburge. Po Antrojo pasaulinio karo išlikę jo kūriniai yra saugomi Baltarusijos Respublikos nacionaliniame dailės muziejuje. Dailininko biografijos ir kūrybinio palikimo analizė liudija apie pamažu XX a. pradžios Minske besiformuojantį naują vektorių – nutolimą nuo akademinio vėlyvojo „peredvižnikų“ realizmo ir siekį rasti terpę besiformuojančiame rusiškame moderne ar europietiškame Jugend stiliuje bei simbolizme. Palyginti negausus Alperovičiaus dailės palikimas – pavieniai ir grupiniai portretai, žanrinės ir buitinės scenos, stafažiniai peizažai – suteikia autorei teisę įvardyti šį dailininką kaip XX a. Baltarusijos tapybos fenomeną.

ENThe article presents Lev Alperovich, a little-known to general public Belarusian painter of the beginning of the 20th century, who was Ivan Trutnev’s student in Vilnius Drawing School and a student of Ilya Repin in the Emperor’s Arts Academy in St. Petersburg. The works of Lev Alperovich that survived after the World War II are kept in the National Art Museum of the Republic of Belarus. The analysis of the painter’s biography and creative heritage reveals a new vector which was gradually emerging in Minsk at the beginning of the 20th century, i.e remoteness from the academic late “peredvizhniki” realism and the ambition to find a niche in the evolving Russian modern style or the European Art Nouveau style and symbolism. Relatively sparse artistic heritage of Alperovich – single and group portraits, genrepainting, everyday life scenes and staffage landscapes – allows the author to single out this painter as a Belarusian painting phenomenon of the 20th century.