Mitų apie Kiniją transformacijos XXI amžiaus medijose
LTStraipsnyje siekiama išsiaiškinti, kaip XXI amžiuje reiškiasi ir keičiasi Vakaruose ir Kinijoje susiformavę stereotipiniai Kinijos kultūros įvaizdžiai ir mitai, kai pradeda nykti (arba kvestionuojamos) pačios Kinijos ir kiniškumo kultūrinės bei geografinės ribos, o santykis tarp tikrovės ("tikrosios Kinijos") ir fantazijos ("įsivaizduojamos Kinijos") tampa itin problematiškas dėl Kiniją atspindinčių medijų ir jų auditorijos globalėjimo, naratyvų ir tikslų prieštaringumo. Kokiai auditorijai skirti ir kaip priimami šie mitai ir juos palaikantys stereotipai? Kaip juos veikia kultūrų (taip pat ir Kinijos kultūros] globalėjimas? Kokie jų tikslai ir kaip jie siejasi su besikeičiančia kiniškumo samprata? Atsakant į šiuos klausimus, straipsnyje aptariami kai kurie stereotipai, įvaizdžiai ir naratyvai, kuriais buvo (ar tebėra) grindžiami svarbiausi vakariečių ir kinų sukurti bei kuriami mitai apie Kinijos kultūrą, ir aiškinamasi, kaip jie naudojami XXI a. vizualinėse medijose ir mega-įvykiuose - meniniuose ir animaciniuose filmuose, 2008 m. Pekino olimpiadoje.
ENThe article focuses on the Western and Chinese stereotipical images and myths about China, aiming to investigate their manifestation and changes in XXIth century, since this is the time of the gradual disappearance (or questioning) of the cultural and geographic boundaries of China and chineseness (like of many other cultures-states in the global world). This makes the relationship between reality (so-called "Real China") and phantasy ("China imagined") even more problematic than before, because of the globalization of the media and audiences, as well as the contradictoriness of its naratives and intentions. This process and changes raises many questions, such as: what is the audience of those myths and associated stereotypes? In which ways are they received? What impact on their reception is made by the processes of globalization of cultures, including Chinese one? What they are aiming for and what are their relations to the understanding of chineseness, which is also in the transitional state? The article aims to answer those questions, thus analysing, how the particular stereotypes, images and narratives (such as panda, gongfu master, Confucius, harmony, Great Wall, sea, "made in China"), as the basis of the myths about China and Chinese culture, were used in the Chinese and transnational visual media (such as movies and animation) and mega-events (such as 2008 Beijing Olympics).
