Low carbon transport: ready to pay a car tax? The Lithuanian case

LTStraipsnyje analizuojami Lietuvos kelių transporto sektoriaus rodikliai ir gyventojų nuostatos bei pasiryžimas mokėti automobilio mokestį. Nors naudojama daugiau kuro iš atsinaujinančių energijos išteklių, augantis automobilių skaičius ir santykinai senas automobilių parkas lemia didėjančias kelių transporto anglies dioksido emisijas šalyje. Kaip viena iš priemonių automobilių parko atsinaujinimui ir biudžeto pajamų padidinimui gali būti taikomas automobilių mokestis. Apklausti respondentai išreiškė pasiryžimą mokėti automobilio mokestį, tačiau pastarasis buvo daug mažesnis nei valstybės planuojamas automobilio mokestis. Respondento pajamos, amžius darė įtaką deklaruotam pasiryžimui mokėti automobilio mokestį. Gaunantys didesnes pajamas buvo pasiryžę mokėti didesnį mokestį. Tyrimas rodo, kad prieš įvedant tokį mokestį, reiktų šviesti visuomenę aplinkosauginiais klausimais; taip pat reiktų atlikti detalesnę analizę siekiant parinkti tinkamiausią automobilio mokesčio bazę.

ENThe paper analyses road transport indicators and citizens’ attitudes as well as willingness to pay a car tax in Lithuania. The increasing motorization rate and a relatively old car fleet contribute to the increasing carbon emissions in the road transport sector, despite some improvement in renewable consumption. As one of the possible policy measures to change the car fleet and gain budget revenues, a car tax could be applied. Respondents express some willingness to pay a car tax; however, willingness to pay is much lower compared with the intended tax. Factors like income and age were the predictors of willingness to pay. Respondents with higher income were ready to pay a bigger car tax. In addition, rising environmental awareness could be a good step before introducing such taxes, as well as more detailed analysis of the best taxation approach is needed.