[Документальная писменность Великого Княжества Литовского (конец XIV – первая треть XVI в.)]
LTRecenzuojamas veikalas: Аляксандр И. Груша, Документальная писменность Великого Княжества Литовского (конец XIV – первая треть XVI в.), Минск: Беларуская навука, 2015. Iš pirmo žvilgsnio Aliaksandro I. Hrušo monografija apie LDK dokumentinę raštiją (XIV a. pab.–XVI a. pirmame trečdalyje) atrodo intriguojanti. Ji susideda iš įvado, 11 skyrių ir pabaigos. Yra santrumpų rodyklė, šaltinių ir literatūros sąrašas, santrauka anglų kalba. Susipažinus su monografija detaliau, ji kelia prieštaringus jausmus, tiek dėl tikslų ir tyrimo krypčių, tiek dėl panaudotų šaltinių, kai kurių interpretacijų ir pastebėjimų, o taip pat knygos struktūros. Krenta į akis pasikartojimai, grįžimas jau prie nagrinėtų temų ankstesniuose skyriuose. Dėstymo chronologija nėra nuosekli. Susidaro įspūdis, kad knyga tai vien ankstesnių darbų ar jų fragmentų rinkinys. Dažnai tekste kartojamos tos pačios mintys, teiginiai ir svarstymai. Monografija silpnai atspindi, o neretai ir apskritai neatspindi LDK visuomenės etninės ir regioninės įvairovės. Neneigiant autoriaus gero susipažinimo su Lietuvos Metrika ir išmanymo apie rusėniškus dokumentus, reikia pažymėti faktinį daugelio lotyniškų dokumentų ignoravimą. Apskritai autoriaus buvo panaudota siaura šaltinių bazė išsikeltiems tyrimo tikslams ir temų atskleidimui pasiekti. Be to, autorius nepakankamai aiškiai suformulavo ką jis nori ištirti, rašydamas apie dokumentinę raštiją, nes tai iš esmės labai kompleksinė problematika, Analizuojant A. I. Hrušo monografiją išsakoma daug kritinių pastabų. Skaitytojas gauna knygą, nepilnai parodančią aprašomą istorinę tikrovę.
