Pievininkų kaimai Pagėgių apylinkėse : tradicinės gyvensenos bruožai ir gyvenviečių raida

LTStraipsnio objektas – pievininkai, jų tradicinė gyvensena bei gyvenvietės. Tai nagrinėjama remiantis daugiamečių lauko tyrimų metu autoriaus surinkta medžiaga, Lietuvos ir Vokietijos archyvuose rastais dokumentais, iki šiol lietuviškoje spaudoje neaptartomis vokiškomis publikacijomis. Tikslas – atskleisti itin savitos pievininkų gyvensenos bei jos istorinės raidos ypatybes (apsiribojant Pagėgių apylinkėmis). Metodas istorinis lyginamasis. Pagrindinė išvada (daugiau pateikiama straipsnio pabaigoje) – Mažosios Lietuvos pievininkai suvoktini kaip savita agrarinės kultūros grupė, neturėjusi analogų Didžiojoje Lietuvoje; pirmą kartą nuosekliai apibūdinta Šakininkų, Prūselių, Plaušvarių, Lazdėnų, Nausėdų, Užpirdžių ir Pilvarių kaimų istorinė raida. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Pievininkai; Agrarinės kultūros grupė; Palivarkai; Hidrotechniniai darbai; Laukininkai.

ENThe subject of the article is pievininkai (meadowers), their traditional way of life and settlements. The subject is studied on the basis of the material of field researches collected by the author for many years, documents found in archives of Lithuania and Germany, German publications that have not been previously discussed in the Lithuanian press. The objective is to discover a very specific way of life and historical evolution of pievininkai (limiting to Pagėgiai vicinity). The method used is historical comparative. The main conclusion (mainly presented at the end of the article) is that pievininkai of Lithuania Minor should be perceived as a unique agrarian cultural group, which did not have analogues in Lithuania major; for the first time the historical development of Šakininkai, Prūseliai, Plaušvariai, Lazdėnai, Nausėdos, Užpirdžiai and Pilvariai villages has been thoroughly studied.