Subkultūra: fenomenas ir modernumas

LTRecenzijoje Mažeikis pateikia Egidijos Ramanauskaitės monografijos "Subkultūra: fenomenas ir modernumas" įvertinimą. Trumpai aptariamas knygos turinys: tai subkultūrų gyvenimas, prasmės, jų pokyčiai, tradicijos, ritualai. Recenzuojama monografija jungia antropologinius tyrinėjimus, etnologines praktikas, kultūros studijas, nutylėtas Lietuvos kultūros trajektorijas. Toliau svarstomas knygos žanras ir objektai. Recenzentas aptaria knygos teorinę paradigmą, kuri įvardinama kaip estetiškumo-žaidybiškumo paradigma. Recenzentas pasigenda aiškesnio jos aptarimo ir svarsto galimas neaiškumų priežastis. Plačiau komentuojamos ir lyginamos J. Huizingos/G. Gadamerio ir D. Hebdiges mintys. Recenzento manymu, dar viena autorės teorinė darbo prielaida - simbolinio mąstymo analizė -buvo silpnai išskleista. Mažeikis vieną recenzijos pastraipą skiria dialogizmui. Nagrinėjamoje knygoje pateikti empiriniai subkultūrų veiklos faktai aptariami dvejopai: remiantis autorės metapozicija bei herojų "teorinėmis refleksijomis". Šį sumanymą recenzentas vertina kaip įdomų, svarbų, dialogišką, tačiau pastebi, kad jis kartais supainioja analitinę plotmę. Kritiškai vertinamas skyrius apie dar vieną simbolizmą - runas. Aptariami monografijoje pateikti empiriniai tyrimai: pabrėžiamas įspūdingas jų kiekis, tačiau pasigendama platesnės kontentanalizės. Recenzento nuomone, knyga turi dvi ašis: pagonis ir klubinę veiklą. Galiausiai vertinamas E. Ramanauskaitės pasirinktas analizės metodas, t.y. struktūrinis-funkcinis. Nurodoma knygos tikslinė auditorija.

ENIn his review Mažeikis provides an evaluation of Egidija Ramanauskaitė’s monograph “Subkultūra: Fenomenas ir Modernumas”. The content of the book: life, meaning, changes, traditions and rituals of subcultures, is briefly discussed. The reviewed monograph encompasses anthropological studies, ethnological practices, culture studies and the concealed trajectories of Lithuanian culture. Then the genre and subjects of the book are discussed. The reviewer discusses the theoretic paradigm of the book, which is entitled a paradigm of aesthetics and play, misses a clearer discussion and considers the possible reasons for ambiguities. The ideas of J. Huizinga/G. Gadammer and D. Hebdiges are compared and commented in a broader way. In the reviewer’s opinion, another theoretic prerequisite of the author – the symbolic thinking analysis – was poorly revealed. Mažeikis dedicates one paragraph of his review to dialogism. The empiric subculture activities facts in the book under discussion are evaluated in a twofold way: according to the author’s metaposition and the characters’ “theoretic reflections”. The idea is recognized by the reviewer as an interesting, important and dialogical However, the author notices that the idea sometimes confuses the analytical plane. The chapter about another symbolism – runes is also viewed with criticism. The empiric studies, provided in the monograph are discussed: their impressive amount is stressed. However, a broader content analysis is missed. In the reviewer’s opinion, the book has two axles: pagans and club activities. Conclusively, the analysis method, selected by E. Ramanauskaitė, i. e. the structural – functional is discussed. The target group of the book is specified.