Ar mums reikia pasakų? Atsakymą duoda Bruno Bettelheimas : recenzija
LTRecenzijoje aptariama Tyto albos leidykloje išleistas amerikiečių psichoanalitiko ir vaikų psichiatro, ilgamečio Čikagos universiteto profesoriaus Bruno Bettelheimo veikalas „Kodėl mums reikia stebuklo: pasakų reikšmė ir svarba“. Diskusijos apie teigiamą ar neigiamą pasakų įtaką vaikams nėra vien šiuolaikinės epochos probleminis klausimas. Pasakos dažnai traktuojamos kaip žiaurumą skatinantys kūriniai, abejojama dėl jų reikalingumo šiuolaikinei jaunajai kartai. Psichoanalizės metodo taikymas pasakų tyrimui jau turi susiformavusias tradicijas. Veikalo vertimo leidime nėra įvado, supažindinančio skaitytoją su Bettelheimo asmeniu, jo darbų specifika ir įnašu į mokslą, todėl recenzijoje daromas nedidelis ekskursas į tai. Knygą sudaro dvidalė struktūra. Pirmoje dalyje autorius psichologines vaikų problemas gvildeno kaip iliustracijas pasitelkdamas tam tikras pasakas, išsakė savo nuomonę apie pasakų sekimo vaikams naudą, o antrojoje dalyje pateikė atsirinktų pasakų psichoanalizę. Tokio tyrimo tikslas – vaikų psichikos tam tikrais vaikystės tarpsniais įvertinimas ir pasakų, tinkančių vaikui, parinkimas bei perteikimas. Praplėsdamas S. Freudo klinikinį požiūrį, pasakose Bettelheimas įžvelgė terapinę galią: pasakos yra vaikystės baimių, nerimo, sumišimo ir konfliktų reprezentantės. Knygos gale pateikiama bibliografija, kuri jau gerokai pasenusi. Vis dėlto autorius, kad ir kaip griežtai būtų kritikuojamas folkloristų, išsianalizavo, peržiūrėjo ar bent jau susipažino su svarbesniais to laikotarpio pasaulio pasakų rinkiniais, reikšmingesniais jų tyrimais.
