[Lietuvių etnografijos enciklopedinis žodynas]

LTRecenzijoje aptariamas „Lietuvių etnografijos enciklopedinis žodynas“ (sudarytojos Birutė Kulnytė, Eivyda Lazauskaitė), kurį 2015 m. išleido Lietuvos nacionalinis muziejus. Tradicinei lietuvių kultūrai skirta žodynas atveria galimybę pažinti įvairiausius lietuvių gyvensenos aspektus ir medžiaginę būtį, tradicinės kultūros esmes ir smulkiausias jos dalis. Leidinys gausiai iliustruotas etnografinėmis kultūros objektus vaizduojančiomis iliustracijomis. Pagrindinę žodyno dalį sudaro straipsniai. Kiekviename straipsnyje objektas ar reiškinys įvardijamas bendrinėje kalboje nusistovėjusiu ir etnografijoje vartojamu terminu. Liaudiška terminija rinkta iš etnografinės literatūros, muziejų ir archyvinių aprašų. Straipsniuose pateikiamos etnografinių objektų funkcinės, techninės, tipologinės charakteristikos, nurodomi struktūriniai savitumai, paplitimo regionai ir laikotarpiai. Lietuvos etnologiniai tyrimai yra šių aprašymų pagrindas ir šaltinis. Enciklopedinis žodynas yra Lietuvos etnologijos istorijos, istoriografijos ir jos krypčių liudytojas. Jis atskleidžia, kad Lietuvos etnologai daugiausia dėmesio yra skyrę materialiosios kultūros tyrimams, susijusiems su gyvenamąja aplinka, liaudies architektūra ir interjeru, namų apyvoka, maistu ir jo ruoša, apranga ir tekstile, verslais ir ūkine veikla, amatais, matais ir saikais. Konkrečias lietuvių etnologų tyrinėtas temas, sritis ir mokslinius interesus puikiai iliustruoja žodyno sisteminė rodyklė. Žodynas skaitytojui pristato visapusišką tradicinės kultūros pažinimą.