Paskutinės Pakruojo klebono Boreckio 1675-ųjų Kalėdos

LTStraipsnyje aptariama istorija apie paskutinę Pakruojo klebono Boreckio gyvenimo dieną. Vykdydamas generalinę vyskupijos vizitaciją, Žemaičių vyskupas Kazimieras Pacas 1676 m. kovo 9 d. užsuko į Pakruojį. Jos metu buvo smulkiai aprašyta bažnyčia, liturginis inventorius, knygos, valdos, klebonija. Kartais aprašymai tokie aiškūs ir konkretūs, kad nesunkiai galima įsivaizduoti aprašomąją aplinką. Vienas aprašymas liudija apie 1676 m. ankstyvą pavasarį Pakruojo klebonijoje, kurioje nutiko tragiškas įvykis – klebono Boreckio žūtis. Kodėl netikėta Boreckio mirtis sukėlė vyskupo susidomėjimą? Tai vizitacijoje tiksliau nesuformuluota. Tačiau iš sudaryto klausimyno matyti, kad vyskupą visų pirma domino netikėtos žūties aplinkybės ir klausimas, kodėl buvusiam klebonui prieš mirtį nebuvo suteikti paskutiniai dvasiniai patarnavimai? Neabejotinai vyskupo susidomėjimą stiprino faktas, kad šių dvasinių patarnavimų buvusiam klebonui nesuteikė buvęs vikaras, tuometinis klebonas Mikalojus Lenevičius. Vizitacijoje užrašyta apklausa gana aiškiai atskleidžia paskutines klebono Boreckio gyvenimo valandas – nuo iškilmingos Kalėdų Sumos iki paskutinio atodūsio kitą rytą. Remiantis vizitacijos aprašu straipsnyje nagrinėjama, kas nutiko 1675 metų Kalėdų dieną. Svarbus vyskupo inicijuotos apklausos tikslas buvo išsiaiškinti, kokie buvo klebono Boreckio ir vikaro Lenevičiaus santykiai. Ką veikė vikaras ir kaip jis stengėsi padėti susižeidusiam klebonui? Vikaras pernelyg nesistengė padėti ir neprisiėmė atsakomybės dėl paskutinių dvasinių patarnavimų neatlikimo.