LTTai Vosyliaus Sezemano rankraštis, kuris saugomas Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje (F122-89). Rankraštis rašytas ant A4 formato popieriaus lapų. Iš viso 12 lapų, kuriuose užrašai yra abiejose pusėse. Parašymo data nežinoma. Tai specialiojo kurso ar platesnės apimties darbo paruošiamoji medžiaga. Todėl ji nėra visur nuosekli. Rankraščio kalba netaisyta, išskyrus paprastas korektūros klaidas (praleistas raides, svarbiausias rašybos ir skyrybos klaidas). Neįskaitytos teksto vietos žymimos trumpiniu neįsk. Tik ten, kur būtina dėl teksto aiškumo ar tikslumo, laužtiniuose skliaustuose įterptas žodis ar žodžio pabaiga. Rankraštis atskleidžia autoriaus darbo „virtuvę“. Pradeda jis nuo bendriausio regimybės ir realybės perskyros supratimo, kaip jis buvo plėtojamas filosofijos istorijoje nuo senovės graikų iki Immanuelio Kanto. Tada pereina prie fenomenologinio regimybės, iliuzijų ir suvokimo klaidų aprašymo. Pastarasis paremtas konkrečiais pavyzdžiais ir labai detalus. Juo remdamasis Sezemanas klasifikuoja skirtingas iliuzijas ir suvokimo klaidas. Analizę užbaigia žaidimo iliuziškumo interpretacija. Reikia pažymėti, kad ši analizė pratęsia Sezemano gnoseologijoje ir estetikoje plėtotą temą.Sezemanas siekė parodyti, kad pažinimas yra ne statiškas pažįstamo objekto esmės pagavimas, bet dinamiškas procesas, kuriame viena intuicija papildo kitą, vienas pažinimo aktas pratęsia kitą, ankstesnį, ir jį koreguoja. Pažinimas visada susijęs su nuostatomis, schemomis ir kartu praktiškai derinasi prie pažįstamo objekto specifikos. Autorius įveda svarbią perskyrą tarp to, kas suvokiama tiesiogiai, ir to, kas yra implikuota suvokime, „kas nestebima, bet paisoma“. Sezemano pažinimo teorija transformuojasi į filosofinę antropologiją. Pažinimas analizuojamas kaip genetinis procesas, kuriame yra svarbūs ir pažįstamo objekto kontekstai, ir pažįstančio subjekto motyvacija. Pastaroji gali būti sąmoninga arba nesąmoninga. Rankraštis publikuojamas maloniai sutikus filosofo sūnui Georgijui Sezemanui.