LTRecenzijoje aptariama 2015 m. išleista Daliaus Jonkaus monografija „Vosyliaus Sezemano filosofija: savęs pažinimo ir estetinės patirties fenomenologija“. Tai pirmas išsamus veikalas, skirtas Vosyliaus Sezemano filosofijai. Ši knyga ištraukia į dienos šviesą tai, kas jau beveik pamiršta, o patį Sezemaną padaro ne tik nematomu pokalbio partneriu, bet ir ryškia, tyrinėtina figūra. Kitas svarbus aspektas – knyga svarbi Lietuvos fenomenologijai, nes ji parodo, kuo Sezemanas yra reikšmingas tiek fenomenologijos istorijos, tiek metodo, tiek egzistencinių nuostatų aspektu. Taip pat reikšmingas yra pats faktas, kad tai yra pirmas fenomenologinis Sezemano perskaitymas. Knygoje išskirtini du svarbiausi Sezemano filosofijos analizės aspektai. Viena, yra pristatytas Sezemano filosofijos kontekstas – jo santykis su Edmundo Husserlio fenomenologija, jo diskusijos su Maxu Scheleriu, Nicolai’umi Hartmannu ir kt. Antras aspektas – pati fenomenologinė autoriaus laikysena. Tai autoriaus pasirinkimas, kuris turi ir privalumų, ir trūkumų. Pati knyga yra sudaryta iš trijų dalių. Pirmoji dalis yra skirta bendresnei filosofinei problematikai, antroji nagrinėja klasikines fenomenologijos temas, o trečioji yra skirta ankstyvosios fenomenologijos paribiams – estetinei patirčiai. Fenomenologijai neabejotinai yra vertingas tokio autoriaus kaip Sezemanas integravimas į fenomenologinę tradiciją, ypač kai tai atliekama ne klijuojant etiketes, o atskleidžiant giluminį sąryšį per tai, kaip sprendžiamos problemos fenomenologiniu keliu.