Lietuvių tauta: lemtingi klausimai pasitinkant ateitį

LTStudija pradedama glaustu filosofinio mąstymo ir filosofinės patirties įvadu: apibrėžiamos esmėtyros, ribotyros, sistemikos, ūminės ir lėtinės patirčių sampratos; išskleidžiamas antropologinis požiūris į filosofiniam tautos apmąstymui svarbiausias prielaidas, o kartu ir reiškinius – žmoniją kaip rūšį, žmogų kaip rūšies apraišką, asmenį, bendruomenę, kultūrą ir civilizaciją. Toliau dėstomas glaustas socialinės fenomenologijos įvadas, ilgainiui pereinantis į filosofinį tautos reiškinio apmąstymą, fenomenologine žiūra susitelkiant į ypatingąjį tautos turinį, išskiriant analitiniu požiūriu reikšmingas gretinio, siejinio, steiginio ir reiškinio sąvokas. Galiausiai nagrinėjama tautos raida, ją paeiliui apibūdinant sinchroninio ir diachroninio tautos prieaugio pakopomis, energinės apytakos ratais, etnopatijos būsenomis (vertikaliąja civilizacija, energinio ištekinimo įvija, pūtra ir didra) bei savisaugos mechanizmais (sisteminiais–antisisteminiais atmetimo lankais bei priešybinių santykių trikampiu). Studija baigiama trijų, tautos išlikimo požiūriu kertinių, klausimų apibrėžimu.

ENThe study begins with a brief introduction to philosophical thinking and experiencing by defining the notions of essential studies (esmėtyra), boundary studies (ribotyra), systemics, short-term (ūminė) versus long-term (lėtinė) experiences; furthermore, by unfolding an anthropological view of the most relevant phenomena for a philosophical reflection on one’s people – humankind as a species, the human being as an epiphenomenon of the species, the person, the community, culture, and civilization. Next comes a concise introduction to social phenomenology followed by a philosophical reflection upon the phenomenon of a people, a reflection that is facilitated by the analytical concepts of object-proximity (gretinys), thought-semblance (siejinys), pragmatic (steiginys) and organic (reiškinys) social formations to highlight the differences between real and illusory social phenomena. Finally, the Lithuanian people is brought to scrutiny by developing the notions of the synchronous and diachronous stages of ethnic growth, loops of energy-circulation, states of ethnopathy (vertical civilization, the spiral of energy repletion, subjective self-inflation and objective self-magnification – pūtra and didra), as well as the counter-mechanisms of self-defense and preservation (the systemic–antisystemic arches of rejection and the triangle of oppositional relations). The study ends by defining three fundamental questions targeted at the very survival of the Lithuanian people in the future.