Sociokultūrinė leksika mokant prancūzų kalbos

LTMokant užsienio kalbų pagrindinis tikslas visada buvo lingvistinė kompetencija. Tačiau jos nepakanka tarpkultūriniam bendravimui. Dėl kultūrų skirtumų, reiškinio kitoniškumo, implicitiškai reiškiamų teiginių dažnai kyla tarpusavio supratimo sunkumų. Straipsnyje aptariami naujosios didaktikos šalininkų siūlymai derinti lingvistinį mokymą ir sociokultūrinės kompetencijos ugdymą remiantis kognityviniu, emociniu ir elgesio aspektais. Nagrinėjamos prancūzų kalbos vadovėlių civilizacijos kurso programos, aprašomi papildomos mokymo medžiagos pasirinkimo kriterijai atsižvelgiant į laiko ir erdvės svarbą. Analizuojami sociokultūrinės leksikos elementai, specifinių elgesio taisyklių, tradicijų laikymosi atvejai. Bandoma nustatyti būdus, kaip skatinti studentų savimoką, lavinti kritinį mąstymą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Sociokultūrinė kompetencija; Vertybių sistema; Tapatumas; Kitoniškumas.

ENThe main goal in teaching foreign languages always was linguistic competence. However, that alone is not enough for inter-cultural communication. Due to the difference in cultures, the other-ness of a phenomenon, statements expressed implicitly, there often emerge difficulties to mutual understanding. The article discusses proposals made by supporters of the new didactics to combine linguistic instruction with cultivation of socio-cultural competencies utilizing cognitive, emotional and behavioral aspects. The author examines civilization course programs from French language textbooks, describes criteria for choosing additional educational material depending on the importance of time and space. The author analyzes elements of socio-cultural lexicon, specific rules of behavior, and cases of observing a tradition. The article attempts to establish ways of encouraging students’ self-study, cultivating their critical thinking skills.