Baltarusijos Liaudies Respublikos sienų koncepcijos formavimasis 1917-1918 metais

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Baltarusijos Liaudies Respublikos sienų koncepcijos formavimasis 1917-1918 metais
In the Journal:
Lietuvos istorijos metraštis [Yearbook of Lithuanian History]. 2006, 2005/1, p. 83-100
Keywords:
LT
Baltarusijos Liaudies Respublika; J. Karskis; W. Jaegeris.
Summary / Abstract:

LT1918 m. kovo 25 d. trečiuoju konstitucijos nutarimu paskelbta, kad įkurta Baltarusijos Liaudies Respublika, kurios teritorijoje dauguma gyventojų yra baltarusiai. Tai Mogiliavo kraštas ir baltarusiškos Minsko, Gardino (su Gardinu ir Balstoge), Vilniaus (su Vilniumi), Vitebsko, Smolensko, Černigovo kraštų dalys ir "baltarusių gyvenamos gretimų gubernijų pasienio dalys". Šis labai nekonkretus sienų apibūdinimas visiškai sutapo su prof. Joachimo Karskio apibrėžimu. Greitai vystantis įvykiams, 1917-1918 m. sandūroje baltarusių veikėjams reikėjo skelbti nepriklausomybę ir apibrėžti Baltarusijos valstybės ribas. Jos buvo nustatytos bendrais bruožais, kadangi iki 1918 m. pavasario baltarusiai neturėjo nei federacinės valstybės, nei savarankiško tarptautinės teisės subjekto - vieningos valstybinių sienų koncepcijos. Apibrėžiant valstybės teritoriją pirmiausia vadovautasi tautų apsisprendimo teise, tikintis, kad šiai nuostatai pritars gretimos tautos. Daug nesutarimų kilo dėl Baltarusijos sienos su Lietuva. 1915-1918 m. buvo svarstomos įvairios būsimų lietuvių ir baltarusių santykių koncepcijos . Buvo keliamos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės restitucijos, politiškai autonomiškos Lietuvos ir Baltarusijos valstybės idėjos, kol galop apsispręsta etniniu pagrindu kurti tautines valstybes. Didžiausia problema buvo Vilniaus, Gardino kraštų ir dalies Suvalkų krašto priklausomybė. Sunkiausias klausimas buvo, kam priklauso Vilnius. Straipsnyje gvildenami įvairūs projektuotos Baltarusijos valstybės sienų su Ukraina, Latvija, Lenkija, Rusija ir Lietuva aspektai.

ENThe third constitutional decree of 25 March 1918 announced the founding of the Peoples’ Republic of Byelorussia, on the territory of which the majority of inhabitants are Byelorussians. Those were Mogilev region and Byelorussian parts of Minsk, Grodno (including Bialystok), Vilnius, Vitebsk, Smolensk and Chernihiv, as well as “the borderline parts of the adjacent areas, inhabited by Byelorussians”. This rather non-specific definition of borders fully corresponded to the definition by Professor Joachim Karsky. With the quick development of events, in 1917-1918 Byelorussian officials had to declare independence and define the limits of the state of Byelorussia. The limits were defined in general terms, since, until the Spring of 1918, Byelorussians did not have neither their federal state, not a self-sufficient international legal act – a unified concept of the state borders. When defining the territory of the state, the self-determination of nations was taken into consideration first and foremost with the hope that the adjacent nations will consent to such provisions. The issue of the border between Byelorussia and Lithuania attained a lot of frictions. In 1915-1918 different concepts of the future relations between Lithuanians and Byelorussians were discussed. The restitutions of the Grand Duchy of Lithuania and ideas of a politically autonomous state of Lithuania and Byelorussia were raised, until the decision to develop national states on the ethnic grounds was made. The biggest problem was the dependence of Vilnius and Grodno regions and a part of Suvalkai region, especially the issue of Vilnius. The article tackles upon different aspects of the planned borders between the state of Byelorussia and Ukraine, Latvia, Poland, Russia and Lithuania.

ISSN:
0202-3342; 2538-6549
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/8064
Updated:
2018-12-20 23:10:54
Metrics:
Views: 27    Downloads: 2
Export: