Mediniai kryželiai ir koplytėlės medžiuose
LTSeniausias liudijimas apie medžiuose tvirtintus kryžius pasiekia iš XVI a. pabaigos Žemaitijos. 1593 m. dokumente nurodoma, kad Alko pievoje (Telšių r.) augančiame ąžuole įkeltas kryžius. Deja, motyvas nežinomas, tačiau tikėtina, kad ąžuolas buvo susijęs su senąja šventviete, o kryžius jame įkeltas siekiant paženklinti šventą vietą. Tokių pavyzdžių esama ir daugiau. Dalis medinių kryželių ir koplytėlių medžiuose susiję su vaidenimusi. Neretai žmones klaidinančiose vietose ant medžių prikalus lotynišką kryželį ar koplytėlę, įvairiais pavidalais pasirodanti piktoji dvasia vaidentis nustodavus. Mediniai lotyniški kryželiai ir koplytėlės medžiuose žymi mirties, bausmės vietas. Nemaža dalis medinių kryželių ir koplytėlių medžiuose buvo keliama Sūduvoje. Tai išskirtinis šio krašto bruožas. Maži mediniai kryželiai mirties vietoje statomi ir šiandien visoje Lietuvoje. Koplytėlių ir medinių kryželių kabinimo medžiuose priežastys, dažnai susiję su mirtimi (ir bausmėmis) bei šventvietėmis, atitinka kitų tipų monumentalių paminklų intencijas. Straipsnio apibendrinime teigiama, kad mirties vietoje medžiuose kabinamų koplytėlių ir medinių kryželių tradicija žinoma daugeliui katalikiškų pasaulio šalių. Stačiatikių tradicijoje medžiuose aptinkame medinius kryželius ir koplytėlių paskirtį atliekančias ikonas, o šventvietėse ir ribinėse teritorijose stovinčiuose kryžiuose – tekstilės aukas su išsiuvinėtais kryželiais.
