Liberalizmas kaip kultūros filosofija

LTLiberalai neturi tik jiems būdingos politikos sampratos, nes privalo siūlyti ir neliberalams priimtiną politinio teisingumo sampratą. Be šito jie nepateisintų liberalų vardo. Liberalų politinė koncepcija nėra vien tik jų tapatumo pagrindas. Moralės požiūriu jie taip pat neturi tik savo koncepcijos. Apie moralinius dalykus liberalai kalba remdamiesi ta pačia politinio teisingumo matrica. Tai sukuria paradoksą. Politinis liberalų tapatumas nukreipia į moralę, o ši – į politiką. Straipsnio tikslas – paaiškinti šį paradoksą. Siekiama įrodyti, kad politinis liberalizmas yra kultūros filosofija. Neturėdami savo politikos ir moralės sampratos, liberalai gina tam tikrą požiūrį į kultūrą. Jų politinė filosofija yra kultūros filosofijos dalis. Šis dalykas įrodinėjamas naudojant alternatyvą Rawlso pirminės pozicijos koncepcijai – paskutinės pozicijos idėją.

ENThe paper explores the paradoxes of the political philosophy of liberalism. Liberal conception of justice is incapable of providing grounds for an identity of liberalism. Liberals do not have a moral conception of their own. This is a source of a paradox. Political identity points to morality and moral identity points to politics. The aim of this paper is to clarify this paradox. Political liberalism is based on certain assumptions of a philosophy of culture. Liberals defend a conception of culture which justifies their inconsistencies. They lack any coherent conception of morality and politics. The article is an attempt to prove this by using the “final position” – an alternative to the Rawlsian “original position”.