Pozityvumas socialiniame darbe

LTPastaraisiais dešimtmečiais socialinio darbo srities mokslininkai vis garsiau kalba apie būtinybę atitrūkti nuo į problemas ir patologijas orientuoto požiūrio ir atsigręžti į žmogaus stiprybes bei pozityviuosius jo gyvenimo aspektus. Tai siejama su pozityviosios psichologijos, kaip alternatyvos dominuojančiam diskursui, iškilimu. Pozityvioji psichologija vis labiau įsitvirtina ir pamažu randa savo vietą šalia tradicinio, labiau į problemas ir sunkumus orientuoto požiūrio. Pozityviosios psichologijos, kaip pozityvaus požiūrio puoselėtojos, apžvalgai ir yra skirtas pirmasis šios knygos skyrius. Jame glaustai pristatoma šios psichologijos krypties samprata, ištakos, pažvelgiama į svarbiausias sąvokas bei sudedamąsiąs koncepto dalis. Remiantis Martino Seligmano bei Denniso Saleebey’io įžvalgomis nagrinėjamas asmens stiprybių turinys. Galiausiai atkreipiamas dėmesys į vieną iš galimų kliūčių pasiekti laimę ir gerovę - priklausomybės nuo nelaimingumo reiškinį. Atskleidžiama šio reiškinio raiška ir būdai, kaip jo išvengti ar atsikratyti. Antrasis skyrius yra skirtas pozityviosios psichologijos idėjoms perkelti į socialinio darbo teoriją ir praktiką. Parodomas kelias, kaip pereiti nuo į problemą orientuoto prie pozityvaus, į sprendimus orientuoto, kliento stiprybes pabrėžiančio socialinio darbo modelio. Skyriuje pagrindžiama pozityvaus požiūrio socialiniame darbe svarba, nagrinėjami pozityvumo socialiniame darbe ontologinis, epistemologinis bei praktinis aspektai.Trečiajame ir ketvirtajame skyriuose aptariama pozityvaus požiūrio raiška socialinio darbo praktikoje. Klaipėdos universiteto socialinio darbo programa orientuota į socialinį darbą bendruomenėje bei socialinį darbą sveikatos priežiūroje. Šioje knygoje siekėme iš dalies atskleisti šias specializacijas. Todėl trečiajame ir ketvirtajame skyriuose pozityvumas socialiniame darbe analizuojamas negalią turinčių žmonių sveikatinimo bei pagalbos bendruomenėje kontekstuose. Trečiasis skyrius skirtas socialiniam darbui negalią turinčių žmonių reabilitacijos ir sveikatinimo srityse. Atsižvelgiant į paradigmos pokytį - nuo negalią turinčių žmonių dehumanizacijos link jų priėmimo, pozityvumas atskleidžiamas pasitelkiant HOP (bendravimo programos), Sherborne judesio terapijos bei kūrybinius metodus ir strategijas. Šie metodai pabrėžia pozityvaus bendravimo ir teigiamų asmeninių patirčių reikšmę pagalbos procese. Ketvirtajame skyriuje dėmesys atkreipiamas į socialinį darbą bendruomenėje. Šiame skyriuje aptariamas socialinio palaikymo metodas, skatinantis įtraukti neformalius socialinius tinklus į socialinės pagalbos procesą. Taip pat nagrinėjamas glaudžiai su socialiniu palaikymu susijęs kliento stiprybes pabrėžiantis socialinis darbas. Ir, galiausiai, pristatomas mažai Lietuvoje tyrinėtas žaliasis socialinis darbas, akcentuojantis bendruomenės stiprinimą ir jos sąsajų su tvaria ekologine aplinka puoselėjimą. Ši knyga yra skirta socialinio darbo ir kitų su pagalba žmogui susijusių sričių mokslininkams, praktikams ir studentams. Pozityvumas socialiniame darbe pristatomas ne kaip panacėja ir atsakymus į visus klausimus pateikiantis šaltinis, o kaip įprastą socialinio darbo praktiką papildantis požiūris, skatinantis keisti nusistovėjusį mąstymą ir padedantis atverti naujas perspektyvas, kurios pasiūlys alternatyvius sprendimus ir padės suteikti efektyvesnę pagalbą. [Iš Įvado]