Šarūnas Šimulynas. Kelionė per gyvenimą

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LT[...] Šarūnas Šimulynas - unikali asmenybė mūsų kultūros istorijoje. Atrodo, į tą istoriją ir patenka, ir ryškiausius pėdsakus palieka būtent unikalios asmenybės. Tokia žibanti plejada, kur visi šviesuliai traukia akį, žadina mintį, yra nepakartojami. Tačiau Šarūnas Šimulynas išsiskiria net ir toje įsivaizduojamoje šviesulių grandinėje. Nesinori kartoti klišės, įsispraudusios į bemaž visų apie menininką rašiusiųjų tekstus apie Renesanso epochos žmogų. Tokiu jį būtų galima vadinti nebent dėl universalumo: grafika, tapyba, poezija, freska, mozaika, apsakymai. Ir, žinoma, - skulptūra. Viskas pakluso menininko rankoms ir mintims, visos medžiagos po ilgesnio ar trumpesnio priešinimosi pasiduodavo formuojamos: ir bronza, ir raudonmedis, ir ąžuolas, drobė ar dažai. Visa tai todėl, kad didžiausia Šimulyno stiprybė glūdėjo jo dvasioje. Todėl palieku Renesansą jo didingiems mirusiesiems ir linkstu menininką kelti į kur kas ankstesnius laikus. Beje, tam neprieštarautų ir jis pats: "Turėjau gimti prieš kokius 700 metų. Nesijaučiu šių laikų žmogumi", - sakė viename interviu Šimulynas. Taigi, koks XIV a. - viduramžiai, pats dvasios triumfas; karai, marai, didingosios katedros ir universitetai, varpų skambesys miestų aikštėse, biblia pauperum ir "Dieviškoji komedija" - kelias per devynis pragaro ratus. Kažin ar tai pats tinkamiausias amžius Šimulynui. Nebent vienuolyno mūrai būtų galėję apsaugoti tą jo dvasios gaivališkumą. Todėl jį reikėtų kelti dar toliau į praeitį - kai sučiaupus lūpas buvo galima ginti savo tiesą ir išlaikyti savo nepajudinamą esmę - tvirtą kaip šimtametis kelmas. Tačiau tokių laikų, ko gera, nėra ir niekuomet nebuvo. Todėl Šimulynas mano akyse - labiau mitinės praeities, gaivališkų, stiprių, kondrotiškų personažų praeities gyventojas. O dabar, deja, jis ir pats jau - lietuvių dailės praeitis. [...]. [Iš straipsnio, p. 49]Reikšminiai žodžiai: Šimulynas Šarūnas; Grafika; Tapyba; Freska; Mozaika; Vitražas; Skulptūra; Poezija; Šimulynas Šarūnas; Graphic Art; Painting; Stained Glass; Sculpture; Poetry.

ENŠarūnas Šimulynas is a unique personality in the history of our culture - a universal artist who created graphic art, painting, poetry, fresco, mosaic, stained glass, and even short stories. And sculpture, of coucse. Although he graduated from graphic studies at Vilnius Academy of Fine Arts, it was far from sufficient for the artist. He did leave his imprint in book art. Together with four other authors he illustrated the book "Vienos žemės vaikai" ("Children of One Earth", I960), and next year - "Starkiukas" ("Little Pikeperch") by Ričardas Volskis. Yet the true power of Šarūnas Šimulynas lay in sculpture, while his real artistic attitudes coincided with the postulates of the modernist art of the early twentieth century. Meanwhile, the time of his life and the beginning of his creative path fell into the period of 'silent Modernism'. The nonconformists and semi-nonconformists who did not want to obey the requirements of the Soviet period were left with alternative exhibition spaces, the subtleties of the Aesopian language, conversations with their think-alikes, and exile - deeper into oneself, or farther somewhere else. Šarūnas Šimulynas, who in his entire essence was a genuine 'silent modernist', had chosen both paths at once. Now that the artist is no longer among us and his image emerges from the stories of the people closest to him and his few friends, it becomes obvious that Šimulynas had tenaciously kept his inner life enveloped in silence. Expressly withdrawn and reclusive, reticent and lost in thought, the artist conveyed the personages, troubles and passions of his inner life through his works. He would describe images unusually vividly and clearly in words, and would extract shapes into the real world with the sculptor's chisel or the painter's brush. Thus the only source that might assist in shaping - far from perfectly - Šimulynas' view of the world is his works. [...]. [Extract, p. 218]