Mokymo skambinti fortepijonu metodikos ir jų taikymo muzikos mokyklose tendencijos

LTMuzikos mokymo metodika jau daugelį metų nesulaukia tinkamo Lietuvos pedagogų dėmesio. Nėra mokslinių darbų, kuriuose būtų tiriama fortepijono dėstymo pradinėse klasėse metodikos pasaulinė patirtis. Lietuvoje dažniausiai publikuojami metodiniai nurodymai, palydintys įvairios vertės pradžiamokslių rinkinius. Juose "sukaupta turtinga lietuvių liaudies melodijomis pagrįsta muzika, tačiau nė vieno iš egzistuojančių leidinių negalima vadinti fortepijono skambinimo vadovėliu. <...>Juose trūksta skambinimo įgūdžių mokymo metodikos nuoseklumo ir pilnesnio elementarios muzikos teorijos žinių bagažo, kas suteikia vadovėliui universalumo savybių". Pastaraisiais metais Lietuvos muzikos akademija ir Koordinacinė muzikinio ugdymo taryba pradėjo rengti respublikines konferencijas, spausdinti jose skaitytus pranešimus. Todėl jau akcentuotos ir kai kurios pianistų rengimo pedagogikos problemos. Deja, tai tik pastabos, negalinčios pretenduoti į mokslines publikacijas. Kita problema - muzikos mokyklose dirbantys pedagogai šiais straipsniais nesidomi arba leidiniai jų nepasiekia. Todėl "didelė dalis fortepijono mokytojų savo kasdieniniame darbe ir toliau naudojasi tikta medžiaga, kuri išbandyta". Šiuo metu daugelyje muzikos mokyklų gaji nuostata, kad "muzikinių technikos įgūdžių lavinimo procese ypatingų naujovių pianistams atrasti neįmanoma - daugiausia kartojimo, mėgdžiojimo, konservatyvumo". Su tuo negalima sutikti, nes per tris šimtus metų buvo įvairių požiūrių į tai, ko ir kaip reikia mokyti pradedantį skambinti fortepijonu mokinį. Šios nuostatos kito besivystant mokslui apie žmogų ir jo galias; kaupiant atlikėjišką ir pedagoginę patirtį, keitėsi muzikos samprata, buvo formuojami nauji muzikos meno kūrimo principai.Bene ilgiausiai mokymo skambinti fortepijonu metodika buvo grindžiama dogmatiškais fiziologijos tobulinimo principais. Greitai sklindant informacijai, formuojantis naujo mąstymo orientyrams, taikant psichologijos, pedagogikos mokslų naujoves, atrandamos vis kitokios pedagoginio poveikio galimybės. Šiuo metu ypač svarbu įvertinti mokymo skambinti fortepijonu metodikas kūrusių pianistų-pedagogų istorinę patirtį ir koncentruoti naujas mokslines įžvalgas, kurios padėtų formuoti įdomesnę ir perspektyvesnę darbo fortepijono klasėse metodologiją, padedančią ugdyti kūrybingą atlikėją. Pranešime pateikiamo tyrimo tikslai: apžvelgti mums žinomų darbo fortepijono klasėse metodikų įvairovę: išryškinti jų taikymo Lietuvos vaikų muzikos mokyklose tendencijas. Tyrimo objektai: ryškiausi Europos fortepijono metodininkų darbai, pianistų pradžiamoksliai: muzikos mokyklose dirbančių fortepijono mokytojų naudojama metodinė literatūra ir jos poveikis vaikų muzikos mokyklų moksleiviams. Tyrimo uždaviniai: 1) pateikti fortepijono klasėse taikomų ryškiausių metodinių darbų analizę ir vertinimą; 2) įvertinti Lietuvos muzikos mokyklose naudojamos metodinės literatūros rezultatyvumą ugdant vaikų poreikį muzikuoti ir domėtis muzika. Analizuodama žinomus įvairių autorių metodinius darbus, autorė taikė istorinį vertinamąjį tyrimo metodą. Metodikų rezultatyvumas įvertintas anketinės apklausos būdu.