Teigiamo paauglių požiūrio į įvairių žanrų muziką formavimas
LTPaauglystė - tai laikotarpis, kai augantis žmogus stengiasi išsiaiškinti, kas jis yra, ko siekia, kai vaikystės potraukiai virsta žmogiškais poreikiais ir interesais. Ryškėjant profesinei orientacijai, formuojasi didesnis žinių poreikis. Atsiranda siekis "suprasti savo galimybes, <...>tapti būdinga žmogiška būtybe". Tai būdinga ir muzikiniam ugdymui. Dažnai kyla konfliktinių situacijų tarp mokytojo ir mokinių apibūdinant įvairių muzikos elementų reikšmę. Paaugliai "nebūtinai abejoja kitų nuoširdumu ar supratingumu, jie tiesiog mano esant galimybę, kad gali būti dar kažkas, kas taip pat yra tiesa, arba kad gali būti kitas būdas matyti daiktus, problemas ir santykius". Suaugusieji iš jų reikalauja loginio mąstymo, tačiau šiame amžiuje žmogus linkęs labiau pasitikėti afektais, "tam tikrais signalų kompleksais, būtinais pasaulio pažinimui". Šis konfliktas formuoja visuomenėje ne visada pripažįstamas "teisingas" nuostatas, kaip "įsitikinimus ir jausmus, kurie parengia tam tikru būdu reaguoti" į kai kuriuos muzikos žanrus. Paaugliui kartais svarbiau muzika išreikšti "teisybę", o ne "grožį". Todėl paauglių ir suaugusiųjų (visuomenės) grožio "kanonai" dažnai skiriasi. Tiesa, klausytojas gali susidaryti teigiamą požiūrį į skambančią muziką bei patirti malonumą jos klausydamasis tik tada, kai jo "sąmonėje jau yra suformuotas pakankamai turtingas intonacijynas". Tai padeda ilgiau išlaikyti sutelktą dėmesį. Ilgainiui klausytojas pradeda patirti muzikos klausymo teikiamą malonumą, susiformuoja teigiamas požiūris į ją, nes "...sąskambių, dinaminių struktūrų ir formos sąsajų atskleidimas teikia tuo daugiau pasitenkinimo, kuo muzikinis veikalas su visomis savo detalėmis mums yra artimesnis..." Iškyla aktualus klausimas: ar (ir kiek) mes pajėgūs paveikti paauglių požiūrį įTyrimo tikslas - atskleisti teigiamo paauglių požiūrio į įvairių žanrų muziką formavimo ypatumus, juos interpretuoti teoriškai ir patikrinti jų veiksmingumą natūralaus ugdomojo eksperimento būdu. Tyrimo objektas - teigiamo paauglių požiūrio į įvairių žanrų muziką formavimas. Tyrime taikyti dokumentų analizės, stebėjimo, ugdomojo eksperimento, apklausos ir testavimo, aprašomosios statistikos, statistinio hipotezių tikrinimo ir faktūrinės analizės metodai. Tyrimo duomenys apdoroti kompiuterine programa SPSS (Statistical Pakage for the Social Sciences). Tyrimo metu remtasi prielaida, jog teigiamo požiūrio į muziką formavimas - viena iš paauglių muzikinės kultūros sudedamųjų dalių. Muzikinis procesas, skirtas jam formuoti, grindžiamas tokiomis džiazo priemonėmis: ostinatiniai ritminiai bei melodiniai dariniai; balso ir instrumento priklausomybė nuo kuriamos emocinės būsenos; pagal muzikinių kvadratų sistemą organizuojama kolektyvinė improvizacija (naujos melodinės linijos kūrimas, kai kaitomos harmoninės funkcijos ir numanomas melodijos originalas); muzikinė kalba, kuriai būdinga griežta ritminė pulsacija (angl. ground beat - pagrindinis kirtis, pulsas) ir kartu laisvas, polifonizuotas ritmas - poliritmija (skirtingų ritminių struktūrų ritminių piešinių su skirtingais ritminiais akcentais derinimas). Eksperimentiniame tyrime dalyvavo 167 trijų Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų VII-IX klasių mokiniai. Vienoje iš šių mokyklų trejus metus (1996-1999) vyko ugdomasis eksperimentas: į kompleksinės muzikos pamokos turinį buvo integruotos džiazo priemonės. Kitos dvi mokyklos buvo pasirinktos kaip kontrolinės. Tyrimą sudarė konstatuojamasis diagnostinis tyrimas ir ugdomasis eksperimentas. Pastarasis buvo padalytas į tris diagnostinius pjūvius, atliktus pakartotinių matavimų metodu su tais pačiais tiriamaisiais. [Iš leidinio]
