LTPirmiausia reikia nusakyti, kaip bus vartojamos avangardinio meno ir šiuolaikinės pasaulėžiūros sąvokos. Avangardinis menas yra labiausiai ne atitinkanti tradicijos šio amžiaus meno dalis. Šiuolaikinė pasaulėžiūra nebegali būti apibrėžta kaip neprieštaringa pamatinių įsitikinimų visuma, tad pakinta pačios sąvokos pasaulėžiūra prasmė. Galima būtų ieškoti naujo termino šiai sąvokai apibrėžti arba postmodernistine maniera naudoti kabutes. Apsiribosiu šia išlyga, tuo labiau kad straipsnyje bus svarbus tik vienas minėtos sąvokos aspektas - abejonė absoliučių dalykų egzistavimu. Ar esama nuo kultūros nepriklausomų Tiesos, Gėrio, Grožio? Ar mūsų mokslai yra arba bent gali būti racionaliai (ne vien rezultatų efektyvumo prasme) pagrįsti? Ar esama objektyvių dalykų ir ar yra tikrai individualus subjektas? Tokiomis abejonėmis pasižyminčios ir pamatinius šiuolaikinių mokslų principus pripažįstančios mąstysenos bruožus laikau šiuolaikine, radikaliai istoriška, pliuralistine, reliatyvistine pasaulėžiūra. Esu įsitikinusi dėl dviejų dalykų. Pirma, gilus reliatyvizmas tiesus kelias į gilų liūdesį. Antra, be abejonės, t. y. savarankiško mąstymo, apskritai negali būti tikros sąmoningos pasaulėžiūros. Šiuolaikinės pedagogikos tyrinėtojai taikliai pastebi, kad postmodernizmas, sukritikavęs modernistinius pažinimo būdus, „negali pasiūlyti alternatyvos, bet postmodernus požiūris bent jau įgalina mus tai pripažinti" [5, p. 6]. Taigi manau, kad reliatyvistinės pasaulėžiūros formavimas yra svarbi ugdymo priemonė. Tai tėra priemonė, nes tikslu laikyčiau Tiesos ir Dorovės krizės bei jos priežasčių įsisąmoninimą ir gyvenimą taip, tarsi egzistuotų absoliučios bendražmogiškos vertybės. Žinoma, kad reliatyvistinė pasaulėžiūra gali būti formuojama įvairiais būdais. Rimčiausias iš jų mokslo filosofijos studijos.Jos padėtų suformuoti gilius, logiškai pagrįstus, tvirtus įsitikinimus. Kita vertus, ne kiekvienam studentui jos būtinos, nedaug rastume tokių, kurie teigtų, kad tos studijos malonios. Remdamasi mintimi, kad „jaunuoliai dėl savo amžiaus laisva valia neištveria nieko, kas nepasaldinta malonumu" [2, p. 333], ieškojau lengvesnių, prieinamesnių pasaulėžiūros formavimo priemonių. Problemą tyrinėjau vienu aspektu, bandžiau atsakyti į klausimą, ar galima save ugdyti per avangardinį meną. [P. 105].
ENThe paper is an inquiry into the relation between the interest in the avant garde art and possessing the contemporary world outlook. One can apprehend the contemporary world outlook as relativistic, pluralistic, dynamic, full of tolerance to other mind, open to novelties. The results of testing, that we have made in 1999 year, let us assert the distinct existing of such the relation. The highest indicators of the contemporary world out look are (by the order of decrease): among the students of philosophy, among the students which are graduated from gymnasiums, among the students which are interested in avant garde art and arc fond of it, among the students that are looking at art with a aesthetic attitude, among the self dependent students. So contemporary art education could be a proper means for a formation of contemporary world outlook. Such a conclusion makes us do not leave the avant garde art to the self education of students solely.