Muzikos mokytojas Lietuvos bendrojo lavinimo mokykloje

LTMuzika ir muzikinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje - tautos kultūros reiškinys, jos tradicijų išsaugojimo, tęstinumo bei plėtros sąlyga. Tai yra muzikinės kultūros raidos pagrindas. Muzikinė kultūra negali egzistuoti be muzikinio ugdymo, o asmenybės ugdymas lieka skurdus be muzikinės kultūros pažinimo. Visais laikais ugdymo teorijoje ir praktikoje muzika užėmė garbingą vietą greta kitų svarbių ugdymo turinio dalykų, o muzikinis ugdymas - greta protinio, fizinio, dorovinio ir kt. Todėl ir šiandien pasaulyje ir Lietuvoje muzikinis ugdymas suprantamas kaip viena iš svarbiausių moksleivio asmenybės visapusiško ugdymo grandžių, veiksmingas dvasinių, emocinių, intelektinių bei kūrybinių galių plėtros pagrindas. Pagrindinės moksleivių muzikinio ugdymo institucijos Lietuvoje yra bendrojo lavinimo mokyklos bei gimnazijos ir papildomo ugdymo - muzikos, meno mokyklos bei meno gimnazijos. Ypač svarbus vaidmuo ugdant jaunosios kartos muzikinę kultūrą šiandien tenka vidurinei bendrojo lavinimo mokyklai. Lietuvos švietimo koncepcijoje rašoma, kad šiame švietimo sistemos reformos tarpsnyje turi būti teikiamas "šiuolaikinius reikalavimus atitinkantis bendrasis išsilavinimas ir ugdomas asmens siekis mokytis visą gyvenimą. <...>Bendrojo vaikų ir jaunimo ugdymo paskirtis - kartu su šeima padėti gimtosios kultūros erdvėje atsiskleisti asmens individualybei, parengti asmenį darniam socialiniam gyvenimui". Svarbi vieta šiame muzikinės kultūros ugdymo procese tenka mokytojui. Muzikos mokytojo parengimas bei jo profesinė adaptacija muzikinio ugdymo institucijose šiandieninėje Lietuvos sociokultūrinėje situacijoje - aktuali ir nepakankamai tyrinėta problema. Šio tyrimo objektas - busimųjų muzikos mokytojų ugdymas aukštojoje mokykloje, rengiant juos pedagoginiam darbui, ir jų profesinė adaptacija Lietuvos bendrojo lavinimo mokykloje.Šio pranešimo tikslas - atskleisti problemos būklę aukštojoje mokykloje ir bendrojo lavinimo mokykloje. Čia siekiama: aptarti kvalifikacinius reikalavimus muzikos mokytojui bendrojo lavinimo mokykloje; išanalizuoti muzikos mokytojų rengimo studijų programas Klaipėdos universitete 1974-1999 m. ir jas palyginti pagal atskirus dalykų blokus bei studijuojančiųjų orientaciją muzikos mokytojo profesijai; pateikti vaizdą, kaip muzikos mokytojai pasiskirsto Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose pagal išsilavinimą, baigtą studijų instituciją, pedagoginio darbo stažą, lytį, mokyklos tipą, kvalifikacinę kategoriją, vadovaujamus muzikinius kolektyvus ir kt.; apibendrinti muzikos mokytojų nuomonę apie jų muzikinio bei pedagoginio pasirengimo lygį aukštojoje mokykloje, šiandieninę muzikinio ugdymo situaciją Lietuvos mokykloje, pasitenkinimą profesija bei darbu, aptarti jų siūlymus mokytojų rengimui tobulinti ir kt. Tyrimo metodai: literatūros, archyvinių dokumentų analizė, anketinė apklausa. Tyrime dalyvavo 103 įvairių Lietuvos regionų bendrojo lavinimo mokyklų muzikos mokytojai ir 104 muzikos mokytojų rengimo studijų programas pasirinkę Klaipėdos universiteto Menųfakulteto studentai. Anketinis tyrimas atliktas 1998-2001 m. Mokytojų atranka atsitiktinė, anketos buvo platinamos visiems muzikos mokytojams per švietimo skyrius, konferencijose, asmeniškai įteikiant ir pan.