M. K. Čiurlionio fortepijoninės muzikos instrumentinė prigimtis

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
M. K. Čiurlionio fortepijoninės muzikos instrumentinė prigimtis
Keywords:
LT
Fortepijoninė muzika; Instrumentinė muzika; Kūriniai fortepinonui; M. K. Čiurlionis; Mikalojus Konstantinas Čiurlionis
EN
Instrumental music; M. K. Čiurlionis; Mikalojus Konstantinas Čiurlionis; Piano music; Works for piano
Summary / Abstract:

LTČiurlionio muzikinio palikimo branduolį sudaro kūriniai fortepijonui. Tačiau kai kurie fortepijonui priskiriami kūriniai yra labai plačios tesitūros, atlikimo nuorodos neįprastos ir sunkiai įvykdomos. Todėl kyla klausimas, ar tikrai visi šiandien fortepijoninei muzikai priskiriami Čiurlionio kūriniai iš tikrųjų sukurti šiam instrumentui. Po kompozitoriaus mirties ėmus rengti spaudai jo muzikos kūrinius, paaiškėjo, kad dauguma polifoninių kūrinių (kanonų ir fugų) neturi specialių nuorodų, nusakančių kūrinio atlikimo būdą. Jie užrašyti be akoladžių, dviejose arba trijose penklinėse, kai kur natos atrodo taip, lyg būtų skirtos dainuoti (aštuntinės, šešioliktinės natos užrašytos su vėliavėlėmis), tačiau be žodžių, o dar kiti polifoniniai kūriniai vėliau instrumentuoti. Todėl nenuostabu, kad redaktoriai klysdavo ir šalia kūrinių vargonams įterpdavo fortepijoninę pjesę, o liaudies dainos išdailą fortepijonui traktuodavo kaip chorinę variaciją. Preliudas G-dur (VL 88) į Čiurlionio kūrinių sąrašą įtrauktas ir publikuotas kaip kūrinys vargonams, tačiau faktūra ir atskiri muzikinės kalbos elementai (melodika, fortepijoninės pedalizacijos galimybė) leidžia tvirtinti, jog tai fortepijoninis kūrinys. Kitas pavyzdys - variacijos "Oi giria, giria". Šiandien nusistovėjusi nuomonė, kad tai penkių variacijų ciklas fortepijonui, tačiau pirmojoje publikacijoje buvo šešios, J. Čiurlionytės leidinyje - tik keturios variacijos, o kitos traktuotos kaip choriniai kūriniai.Galima numanyti, kaip atsirado Čiurlionio kūriniai fortepijonui. Čiurlionis - pirmiausia kompozitorius, todėl jis komponuoja, brandina muzikinę mintį, ją grynina, formuoja ir užrašo. Iš pradžių mintį sunku "išguldyti" popieriaus lape, todėl ankstyvosios kūrybos rankraščiuose ypač gausu taisymų ir braukymų, kūriniai neužbaigti arba užfiksuota tik trumpai blykstelėjusi muzikinė mintis, o toliau ji neberutuliota. Brandžios kūrybos rankraščiai pasižymi priešingomis savybėmis. Nors ir šie kūriniai daugiausia rašyti pieštuku, jie daug mažiau taisyti. Galiausiai pasiektas toks dvasinės koncentracijos lygmuo, kai popieriuje užrašytas užbaigtas kūrinys - visas kompozicinis-redakcinis darbas iš anksto atliktas mintyse. Kad Čiurlioniui visada buvo labai svarbus mąstymo procesas, rodo jo nuoširdus prisipažinimas E. Moravskiui: "Kai įkimbi rašyti sonatą, tai lįsk visas į ją, su galva ir kojomis, ir su visu kuo. <...>Kompozitorius kūrimo valandą turi turėti tik vieną mintį ir vieną troškimą. <...>Jei nori parašyti gerą sonatą-paskęsk joje". [Iš straipsnio, p. 83-84]

ISBN:
9986503353
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/80217
Updated:
2020-04-24 06:53:38
Metrics:
Views: 6
Export: