Pokario atminties pasakojimai: laisvės kovų dalyvių atsiminimai
LTStraipsnio objektas – Romo Kauniečio per keturis dešimtmečius surinkti pokario laisvės kovotojų, ryšininkų ar kitaip kovose dalyvavusių atsiminimai, sudėti į dešimties tomų seriją skirtingais pavadinimais: Aukštaitijos partizanų prisiminimai, Aukštaitijos ir Žemaitijos partizanų prisiminimai, Laisvės kovotojų prisiminimai, Laisvės kovų ir netekčių metai. Straipsnyje susitelkiama į žanro apibrėžtis, apžvelgiamas trauminių patirčių turinys, galįs pasitarnauti mentaliteto ir tapatybės tyrimams. Dėmesys skiriamas atsiminimų pasakojimų strategijoms bei daugiasluoksnei knygų sandarai (atsiminimams ir juos diskursyviai papildantiems KGB dokumentams, Kauniečio komentarams), formuojančiai keliakryptę žiūros perspektyvą ir savitai epopėjinį rinkinių pavidalą. Tyrimu keliami klausimai, kokiu būdu tokio pobūdžio atsiminimų visuma kuria įvairialypį atminties turinį ir ar turi galimybių tapti atminties kultūros dalimi. Straipsnio tikslas – įtraukti daugiabalsius prisiminimus į literatūros kritikos diskursą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Atsiminimai; Liudijimai; Pokario laisvės kova; Individualioji ir kolektyvinė atmintis; Atminties kultūra; Trauma; Pasakojimų strategijos; Memories; Testimonies; Post-war fighting for freedom; Individual and collective memory; Memory culture; Trauma; Narrative strategies.
ENThe object of the article are the memoirs of postwar freedom fighters, liaison agents and others who aided partisans, which Romualdas Kaunietis had collected for over four decades and which were published as a series of ten volumes, titled Memories of Aukštaitija Partisans, Memories of Aukštaitija and Žemaitija Partisans, Memories of Freedom Fighters, and Years of Fighting for Freedom and Losses. The article aims to answer questions about the ways in which these memories create a specific content and whether they have the potential to become an integral part of the memory culture. The research is based on memory theories and is focused on genre definitions, traumatic experience, strategies of memory narratives and multilayer structure of the books. The aim of the article is to include polyphonic memories in the discourse of literary criticism. [From the publication]
- Antisovietinio partizaninio karo pasakojimas: vienos šeimos atvejis / Greta Paskočiumaitė. Tautosakos darbai 2022, 63, p. 35-61.
- Atminties ir istorijos politika Lietuvoje / Alvydas Nikžentaitis. Atminties daugiasluoksniškumas : miestas, valstybė, regionas. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2013. P. 517-538, 589-590.
- Egodokumentų tyrimai : ištakos, metodai, perspektyvos / Vytautas Berenis. Egodokumentai ir privati Lietuvos erdvė XVI-XX amžiuje / sudarytojas Arvydas Pacevičius. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2013. P. 13-26.
- "Kultūrinės atminties" ir "komunikacinės atminties" diskursai kaip Mariaus Katiliškio kūrybos intertekstai / Nerijus Brazauskas. Lituanistica. 2016, Nr. 3, p. 201-230.
- Kultūrinės traumos atšvaitai Romualdo Granausko romane "Duburys" ir Ramūno Klimo romane "Maskvos laikas" / Aurelija Mykolaitytė. Colloquia. 2017, 38, p. 89-103.
- Lietuvos antisovietinio partizaninio karo istorinė atmintis trečiosios kartos pasakojimuose / Greta Paskočiumaitė. Tautosakos darbai 2021, 62, p. 86-103.
- Metodologiniai lietuviškųjų egodokumentų paieškos aspektai lenkišku požiūriu / Waldemar Chorążyczewski, Agnieszka Rosa. Egodokumentai ir privati Lietuvos erdvė XVI-XX amžiuje / sudarytojas Arvydas Pacevičius. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2013. P. 27-45.
- Nostalginis diskursas lietuvių memuaristikoje / Vilma Popovienė. Lituanistica. 2015, Nr. 1, p. 51-73.
- Politinių konfliktų atmintys ir jų įtaka autobiografiniams pasakojimams: vienos šeimos atvejis / Jurga Jonutytė. Tautosakos darbai 2012, 44, p. 137-153.
- Sovietmečio atminties perkūrimas šiuolaikinėje kultūroje / Aurelija Mykolaitytė. Lituanistica. 2016, Nr. 3, p. 187-193.
- Trauma ir kolektyvinė atmintis: sociokultūrinis aspektas / Irena Šutinienė. Filosofija. Sociologija. 2002, Nr. 1, p. 57-62.
