Restauravimo procesų įtaka žiūrai į vaizdą: du sienų tapybos atvejai

LTStraipsnyje nagrinėjama ir bandoma apsvarstyti vizualumo, jo politikos klausimus – kaip reiškiasi institucijų ir vaizdų gamintojų / gamintojų atstovų noras formuoti žiūrą į vaizdą? kokia kalba vartojama apie juos šnekant? koks yra vaizdo kūrėjo / vaizdo ir suvokėjo / priėmėjo ryšys ir įtampos? kokie galimi žiūros tipai ir kokius veiksmus jie lemia vertinimo procese?“ – per du konkrečius sienų tapybos objektus („Pušelės“ sanatorijos Valkininkuose, Vilniaus universiteto (toliau – VU) Lelevelio salės), suaktualintus juose vykstančių restauracijos procesų, kuriuose ir atsiskleidžia šie sudėtingi ryšiai ir įtampos. Šiuo atveju restauravimo poreikis ir susikirtimai yra prizmė, savotiška palanki terpė, leidžianti daryti vieną ar kitą įžvalgą lokalizuojant šiuos plataus mąsto ir pritaikomumo klausimus. Straipsnį sudaro du pagrindiniai skyriai: „Kalbos apie vaizdą“, kuriame apžvelgiami ir nagrinėjami įvykiai, vartojama kalba ir tekstai apie Birutės Žilytės ir Algirdo Steponavičiaus sienų tapybą Valkininkuose, tuometinėje „Pušelės“ sanatorijoje, ir „Žvelgimas į vaizdą“, kuriame išskiriamos ir siūlomos trys galimos žiūros į vaizdą, bei „Priedas: praktika (tiesos paieškos)“ – vieno mėnesio restauravimo praktikos refleksinės pastabos apie tiesos paieškas ir restauravimo prasmingumą VU Lelevelio salėje.

ENThe article examines two cases of mural paintings in Lithuania, which were actualized due to the (un)successful processes of their conservation. The first case is the mural painting by Birutė Žilytė and Algirdas Steponavičius at the Pušelė sanatorium in Valkininkai. The author discusses its history and current situation, its status of nationally valuable artefact, its importance and digitisation. The second case is a discussion of the author’s notes on the significance of conservation written during her one-month practice in the Joachim Lelewel Hall of Vilnius University. The article does not examine these cases within the strictly defined field of conservation and its methods, but raises the questions of cultural and visual politics and analyses how institutions and producers/creators of images seek to shape the perceiver’s view of an image, what language is used to talk about it, what are the connections and tensions between the creators of images or the images themselves, their recipients and perceivers, what types of viewing an image are possible and how these types determine our actions related to an image. The author refers to the works of three main theorists to explore the field. She makes use of Pierre Bourdieu’s key definitions such as capital, field, gatekeepers, habit and avant-garde, as well as the material and insights from John Berger’s video lectures Ways of Seeing. She occasionally appropriates the methodological approaches used by Roland Barthes to analyse photographic images in his book Camera Lucida.