XXI a. kasdienybės estetika : klasikinės vakarų estetikos transformacija ar suartėjimas su Rytų Azijos tradicine estetika?

LTStraipsnyje siekiama išsiaiškinti Vakarų ir Rytų Azijos kasdienybės estetikos panašumus ir skirtumus, o taip pat galimas šių ryšių tyrinėjimo perspektyvas ir dialogo taškus. Tuo tikslu pirmoje jo dalyje apžvelgiami ir lyginami Vakarų ir Rytų Azijos (kinų ir japonų) mokslininkų požiūriai į kasdienybės estetiką, ypač jos apibrėžimą, tyrimų lauką ir sąvokas. Antroje dalyje aptariama viena iš kasdienybės estetikos sričių ir sąvokų – nuobodulys, vadovaujantis prielaida, kad ši sąvoka turbūt geriausiai atskleidžia Vakarų ir kinų-japonų kasdienybės estetikos panašumus ir skirtumus. Remiantis vienu žinomiausių ir įtakingiausių nuobodulio sampratos ir jos istorijos tyrimų – Larso Svendseno knyga Nuobodulio filosofija ir kasdienybės patirties aprašymais kinų bei japonų literatūroje, bus siekiama parodyti, kad būtent M. Heideggerio požiūris į nuobodulį ir bendras estetinio patyrimo ontologizavimas gali būti laikomas tuo „tašku“, kuriame susikerta ir išsiskiria vakarietiškasis ir kiniškasis-japoniškasis estetizuotas kasdienybės patyrimas.

ENThe article discusses the similarities and differences of Western and East Asian daily aesthetics and the possibilities for dialogue. The first part surveys and compares the treatment of daily aesthetics by Western and East Asian scholars. Particular attention is given to their definitions of concepts and subject matter. The second part concentrates on the concept of boredom. This focus is especially helpful to reveal the differences and similarities between Western and Chinese-Japanese daily aesthetics. The analysis of boredom is based on a popular book by Lars Svendsen, A philosophy of boredom, and on the description of daily aesthetic experiences in Chinese and Japanese literature.