LT2018-aisiais Lietuva švenčia savo valstybės atkūrimo šimtmetį, nors šis laikotarpis buvo kone ištisinis (ypač 50 m. trukusi sovietinė okupacija) kovų už laisvę metas. Šiemet taip pat minime pirmosios tikrai lietuviškos (naujojo tipo) palaimintojo Jurgio Matulaičio įkurtos vienuolijos - Švenčiausios Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų - šimtąsias metines, kurios skatina prisiminti ne tik šios kongregacijos kartu su visa Lietuva patirtą sudėtingų visuomeninių bei socialinių perversmų ir karų istoriją, bet ir šios istorijos veikėjų gyvenimus. Vieni iš žymiausių šios vienuolijos istorijos veikėjų yra sesuo Augusta - Apolonija Marija Sereikytė ir kunigas Stasys Yla, kilę iš to paties Aukštaitijos krašto ir giminingų, būdingų lietuviškam katalikiškam kaimui, šeimų. Jie, vedami Dievo Apvaizdos, per visuomeninių bei socialinių kataklizmų baisumus atsidūrę Šiaurės Amerikoje, ne žmogiška, bet dieviška galia kartu su kitais kūrė ir darbavosi Lietuvos tikrosios laisvės - galimybės kilti ir kelti Tiesa ir Meile - ateičiai pagal savo, kaip vyro ir moters, pašvęstąjį pašaukimą. Šį nuostabų jų gyvenimą ryžtamės aprašyti, kiek įmanydami surinkę žinių: ses. A. Sereikytės sūnėnas Eivydas Jačėnas - apie jos šeimos kilmę, artimuosius ir jų likimus, metus gimnazijoje; kunigo S. Ylos sesers anūkė Rita Šlaitaitė - apie jo šeimą ir jo paties jau nuo vaikystės išskirtinį gėrio bei meilės siekimą ir kūrybą religijos, filosofijos, pedagogikos, grožinės literatūros ir kitose srityse; ses. Albina Marija Jurgė Pajarskaitė - apie pašvęstąjį kunigo ir sesers (vienuolės) kelią. [...].Knygos pirmojoje dalyje pateikiame surinktus biografinius duomenis apie ses. A. Sereikytės ir kun. S. Ylos gyvenimą nuo jų ankstyvosios vaikystės iki iškeliavimo į amžinybę ir apie jų veiklos materialinį bei dvasinį palikimą su savaime tiesiogiai ar netiesiogiai iškilusiais klausimais: ką viso to akivaizdoje dabar ir ateityje reiktų daryti? Antrojoje dalyje spausdinami į mūsų rankas patekę jų asmeniniai laiškai, straipsniai ir artimųjų, bendradarbių bei mokinių prisiminimai, dauguma dar niekur neskelbti. Pristatydami šį bendrą savo darbą viliamės, kad skaitytojai pritars mūsų pateiktų istorinių faktų tiesai. Esame įsitikinę, jog kiekvienos žmonių bendruomenės (nuo mažiausios - šeimos, po to tautinės valstybės iki visos globalios visuomenės) istorijos kūrėjas bei lemtis yra ne žmogus, bet Dievas: Jis, sukūręs žmogų kaip vyrą ir moterį, per juos, kaip vienodai, nors skirtingai svarbius, veikia ir viską lemia Gėrio pergalei. Tai įtikinamai liudija kunigo Stasio Ylos ir sesers Apolonijos Marijos Augustos gyvenimai [Iš Pratarmės].