Iš Lietuvos sociologijos istorijos. Kn. 2
LTAntroje tęstinio leidinio knygoje pateikiame filosofų ir sociologų bandymus apmąstyti kai kurių pirmosios šio amžiaus pusės visuomeninės minties atstovų ir pokario sociologijos krypčių problematiką bei idėjas. Iš dalies tai gali padėti atsakyti į klausimą apie XX amžiaus Lietuvos visuomenės patyrimą, mokslines ir socialines idėjas, suvokti ateinančio šimtmečio vilčių ištakas. Keletas rinkinio straipsnių yra skirta katalikiškos krypties sociologų (Simano Šultės, Antano Kaupo, Kazimiero Paltaroko) raštų analizei; čia aptariami jų požiūriai į visuomenės raidą ir socialines reformas, nuosavybę, socialinį teisingumą, valstybės valdymo formas ir pan. Nagrinėjamos universalistinės socialinės koncepcijos atstovo Izidoriaus Tamošaičio idėjos, Antano Maceinos socialinių santykių, organinės valstybės sampratos. Antroji knygos dalis skirta kai kurių pokarinių Lietuvos sociologijos krypčių (šeimos, laisvalaikio ir rekreacijos, mokslo reiškinių, miestų vystymosi) problematikos, tyrimų metodologinių bei metodinių aspektų analizei.
- P. 12-35. Simano Šultės socialinės pažiūros
- P. 36-47. Lietuviškasis universalistinės socialinės koncepcijos variantas: Izidorius Tamošaitis
- P. 48-64. Antanas Maceina: tarp socialinio solidarumo ir totalitarizmo
- P. 65-75. Antanas Kaupas - sociologas
- P. 76-105. Kazimiero Paltaroko požiūris į socialines kaimo problemas
- P. 106-118 Kai kurie Kazimiero Paltaroko socialinės ekonominės koncepcijos bruožai
- P. 119-140. Lietuviškoji šeimos demografija: laikas ir idėjos
- P. 141-179. Miestų socialinės raidos tyrimai
- P. 180-198. Mokslo sociologijos istorinė retrospektyva ir jos ataudai Lietuvoje
- P. 199-212. Laisvalaikis: kai kurios tyrimų kryptys ir problemos
- P. 213-247. Rekreacija: tarpdisciplininių tyrimų idėjos ir problematika
