Vermachto kareivių ir karininkų laisvalaikio Kaune atspindžiai dienraštyje „Kauener Zeitung“

LTStraipsnyje yra analizuojamas Vermachto karių ir karininkų laisvalaikis Kaune 1941–1944 m., remiantis vokiečių kalba ėjusio bei daugiausia į vokiečių tikslinę grupę orientuoto dienraščio „Kauener Zeitung“ publikacijomis. Vokiečių įgulos Kaune laisvalaikio užsiėmimai bei jo praleidimo vietos yra suskirstytos į dvi dalis. Pirmajai grupei priklauso tokios pramogos bei įstaigos, kuriose vokiečiai linksminosi tautiniu atžvilgiu (sąlyginai) homogeniškoje aplinkoje (vokiečių užeigos, „Soldatenkino“, „Soldatentheater“, sportiniai užsiėmimai). Antrajai grupei yra priskiriami tokie laisvalaikio praleidimo būdai bei vietos, kuriose neišvengta lietuvių ir vokiečių sąveikos (bendros užeigos, bibliotekos, sportiniai renginiai, koncertai). Toks principas pasirinktas, siekiant nustatyti, remiantis V. Tininio moraliniu kolaboravimo aspektu, ar galima įžvelgti lietuvių kolaboravimo su vokiečiais apraiškų, pastariesiems leidžiant laisvalaikį. Dienraščio analizė leidžia daryti išvadą, kad lietuvių menininkai, prisidėję renkant lėšas vokiečių Karo žiemos paramos organizacijai ar kitomis aplinkybėmis linksminę Vermachto karius bei karininkus, tokiu elgesiu prisidėjo prie okupacinio režimo legitimacijos ir skatino remti (pirkti bilietus į jų koncertus, už kuriuos lėšos buvo skiriamos minėtai organizacijai) vokiečių karo mašiną. Dėl šios priežasties tokiems veiksmams apibūdinti darbo autorė yra linkusi vartoti priešingą kultūrinės (pasyviosios) rezistencijos analogiją, t. y. kultūrinio (pasyviojo) kolaboravimo terminą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: "Kauener Zeitung"; Kaunas; Kolaboravimas; Laisvalaikis; Nacių okupacija; Vermachtas; Vermachtas, laisvalaikis; Collaboration; Kaunas; The Nazi occupation; Wehrmacht.

ENIn this article the analysis of the leisure of the Wehrmacht Soldiers and Officers 1941-1944 is based on the publications in the daily "Kauener Zeitung" the readers of which were mostly Germans living or stationed in Kaunas. The leisure activities and its places of the German garrison in Kaunas (Kauen) are divided into two parts. To the first group belong such entertainments and establishments where Germans used to be amused or amuse itself in the homogenous (to some extent) entourage in regard to the ethnicity (German inns, "Soldatenkino", "Soldatentheater", sport activities). To the second group are attributed such pastimes or locations where interaction between Germans and Lithuanians could not be avoided (common inns, libraries, sport evens, concerts). This principle has been chosen in order to find out whether it is possible to root up the manifestations of the Lithuanian collaboration with Germans during the freetime of the latter, based on the moral aspect of collaboration by V. Tininis. The analysis of this paper affords ground to draw a conclusion that Lithuanian artists contributed to the legitimation of the occupation regime and encouraged to support German war machine when they advantaged to the Winter Relief of the German People (by promoting to by tickets to their concerts the profit of which was devoted to the mentioned organisation) or under other circumstances amused Wehrmacht soldiers or officers. Due to this reason in order to describe such activities the author of this paper is inclined to use the opposite analogy of the cultural (passive) resistance concept, that is the cultural (passive) collaboration. [From the publication]

• Deutsche Besatzungspolitik in Litauen 1941-1944 / Christoph Dieckmann. Göttingen : Wallstein, 2011. 2 t. (1652 p.).
• Didvyriškumas ar kolaboravimas? / Jagoda Hernik-Spauńska. Kultūros barai. 2008, Nr. 1, p. 75-80.
• Kasdienis gyvenimas Kaune vokiečių okupacijos metais (1941–1944): būstas, maistas ir pramogos / Mantvydas Lugovojus. Kauno istorijos metraštis. 2016, 16, p. 103-165.
• Vytauto Didžiojo universitetas nacių okupacijos metais ir antinacistinė rezistencija / Audronė Veilentienė. Kauno istorijos metraštis. 2016, 16, p. 195-217.
• Vokiečių karinės įstaigos Kaune 1941-1944 metais / Arūnas Bubnys. Kauno istorijos metraštis. 2013, 13, p. 163-174.