The Experience of Lithuania's journey to abolition

LTLietuva kartu su daugeliu kaimyninių Vidurio ir Rytų Europos šalių priklauso vadinamajai pokomunistinei pasaulio daliai, susidūrusiai su iššūkiais, kurie būdingi perėjimui nuo autoritarinio režimo prie demokratijos. Šias pastabas galima pritaikyti įvairiems pastarojo meto įvykių Lietuvoje aspektams, tačiau vienas svarbiausių – baudžiamosios teisenos sritis. Baudžiamosios justicijos sistema ne tik gina piliečius nuo nusikaltėlių, bet ir pagrindinėmis nusikalstamumo ir bausmės sampratomis netiesiogiai įtvirtina pagrindinius socialinės visuomenės kontrolės principus. Sovietų okupacijos laikotarpis Lietuvoje gali būti siejamas ne tik su žmogaus teisių pažeidimu, bet ir su drakoniška baudžiamąja politika, kuri įteisino sovietų antidemokratišką požiūrį į žmogaus gyvenimą, laisvę ir orumą. Sovietiniais laikais mirties bausmė nekėlė abejonių. LTSR baudžiamajame kodekse buvo šešiolika straipsnių, numatančių mirties bausmę. Pagal šiuos straipsnius kaltinamieji galėjo būti nuteisti mirties bausme ne tik už nužudymą, bet ir už politinius bei ekonominius nusikaltimus. Pasikeitęs požiūris į mirties bausmę Lietuvos visuomenėje tapo jos demokratinių pažiūrų brandos įrodymu ir piliečių noro atsikratyti totalitarinė sistemos palikimo išraiška. Nors mirties bausmė Lietuvoje buvo panaikinta, vis dėlto klaidinga atsisakyti tolesnio visuomenės švietimo mirties bausmės klausimais. Vyriausybinės ir nevyriausybinės institucijos privalo toliau kurti švietimo strategijas ir daugiau dėmesio skirti kriminalinės justicijos sistemos demokratizavimo procesui.