Žemaičių Kalvarija. Stebuklingas Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas

LDB
RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisKnygos dalis / Part of the book
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėŽemaičių Kalvarija. Stebuklingas Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas
Kita antraštė
  • Miraculous Painting of the Mother of God with an Infant
  • Žemaičių Kalvarijos stebuklingas Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas
AutoriaiMarkauskaitė, Neringa
ŠaltinisPlungės dekanato sakralinė architektūra ir dailė. T. 3, Plateliai, Beržoras, Gintališkė, Šateikiai, Žem. Kalvarija, Gegrėnai / sudarytojas Adomas Butrimas Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2005. P. 218-228.
PastabosLDB Open.
Reikšminiai žodžiai
LTSakralinė dailė; Bažnyčios; Retabulai; Altoriai; Paveikslai; Žemaičių Kalvarija
ENAltar; Church
Santrauka / Anotacija

LTŽemaičių Kalvarijos bažnyčios pagrindiniame altoriuje yra stebuklingomis malonėmis pagarsėjęs paveikslas. Iki šiol atvaizdą vis dar tebegaubia į legendas panašūs pasakojimai, galbūt dėl to, kad didžioji dalis dominikonų archyvo dokumentų yra pražuvę, o kai kurie senieji spaudiniai dažnai nebėra prieinami. Pasirėmus naujais istoriografijos bei archyvinės medžiagos tyrinėjimais ir Lietuvos dailės muziejaus P. Gudyno restauravimo centre vykdytų restauravimo darbų ataskaitomis, straipsnyje aptariamas šio atvaizdo kultas, ikonografijos ir meninės raiškos ypatumai. Remiantis XX a. istoriografija, galima sakyti, kad paveikslas buvo atvežtas dominikono Petro Pugačevskio iš Romos kaip atvaizdo originalas, jau pagarsėjęs stebuklingumu. Lietuvoje šio paveikslo kultą pradėjo skleisti dominikonai, puoselėję jį iki XIX a. pabaigos, o nuo 1927 m. vienuoliai marijonai. Galima sakyti, kad atvaizdo kultas išsiskleidė XVIII a., apie tai byloja įvairi faktografinė bei ikonografinė medžiaga. Pagal ikonografinės kompozicijos schemą, atvaizdas priskirtinas Glykophylusa terminu apibrėžiamų atvaizdų tipui, kuriame sujungti bizantiškos ir vakarietiškos kilmės elementai. Iki šiol nėra galimybių nustatyti šio paveikslo sukūrimo datos ir jį nutapiusio meistro vardo. Paveiksle įžvelgtini renesanso ir baroko tapybos bruožai. Galima būtų pateikti kelias prielaidas: 1) atvaizdas buvo sukurtas XVII a. pradžioje Italijoje; 2) jis galėjo būti pertapytas Lietuvoje XIX a. pab.–XX a. pr. po 1896 m. gaisro, galbūt dar anksčiau. [Iš leidinio]

ENThe main altar of Žemaičių Kalvarija Church is famous for its miraculous painting. The image has been shrouded in legend-like stories, perhaps due to the fact that the largest part of the documents of the Dominicans’ archives has disappeared, and some old publications are often inaccessible. On the basis of the latest investigations into historiography and archival material, and reports on restoration works carried out at P. Gudynas Centre of the Lithuanian Art Museum the cult of this image, peculiarities of iconography and artistic expression are discussed in the article. According to historiography of the 20th century, the picture was brought by the Dominican Petras Pugačevskis from Rome as the original of the image, which had been famous for its wonder-working power. It was the Dominicans who started to spread the cult of this picture in Lithuania. They cherished it until the end of the 19th century. In 1927 the Marians did that. It can be said that the cult of the image spread in the 18th century. According to the scheme of iconographic composition, the image is to be attributed to the type of images defined by the term Glykophylusa in which elements of the Byzantine and Western origin are joined. Thus far there have been no possibilities to determine either the date of the creation of this picture or the name of the master who painted it. Features of renaissance and Baroque painting are traced in the picture. Several presumptions can be presented: 1) the image was created at the beginning of the 17th century in Italy; 2) it could have been repainted in Lithuania at the end of the 19th –the beginning of the 20th century after the fire of 1896, perhaps even earlier.

ISBN998657188X
Mokslo sritisMenotyra / Arts
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/796
Atnaujinta2020-09-23 19:08:59
Metrika Peržiūros: 7