Atsinaujinančių išteklių vartojimo didinimo priemonių vertinimas šilumos gamyboje
LTLietuvai, kaip ir kitoms ES valstybėms-narėms, būtina įgyvendinti ES Direktyvas, tokias kaip Atsinaujinančių energijos išteklių direktyva 2009/28/EB, Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK direktyva), Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2193. Viena šiuos tikslus įgyvendinančių priemonių yra iškastinio kuro pakeitimas atsinaujinančiais energijos ištekliais energiją generuojančiuose įrenginiuose. Lietuvoje pagrindinis atsinaujinančios energijos išteklius (AEI) yra biomasė, plačiausiai naudojama šilumai gaminti namų ūkiuose, CŠT sistemose ir pramonėje. Parama investicijoms teikiama CŠT ir pramonės katilinių konversijai, pritaikant jas naudoti biokurą. Tačiau paramos reikalingumas ir finansavimo intensyvumas ne visada yra pagrįstas objektyviais ekonominiais motyvais. Lėšos ir parama dažnai nukreipiama ne energijos vartojimo efektyvumui didinti, o šilumos gamybos kaštams, ir tuo pačiu, šilumos kainoms mažinti, ir ne visada atsižvelgiama į visus darnios plėtros ekonominius, aplinkosauginius ir socialinius aspektus [p. 173].
ENThere is often lack of objective data for assessment of the effectiveness of su-pport. Info on biomass conversion project is disseminated by Lithuanian Business Support Agency, however, information on operation of installations, amounts of replaced fossil fuel, use of RES is available on company level only. This paper presents the initial assessment of the effectiveness of RES technologies development in heat generation, when projects implementation is supported by Lithuanian and EU funds.
