Pakruojo rajono mokytojų ir mokinių požiūrio į tarmes analizė

LTTyrimas, atliktas Pakruojo "Versmės" pradinėje mokykloje ir Linkuvos gimnazijoje, patvirtino, kad mokytojai ir mokiniai nėra abejingi gimtajai tarmei. Jie suvokia, kad tai nuostabus tėvų ir senelių palikimas, atspindintis tautos praeitį, jos pasaulėvaizdį, gyvąją vietos kalbą. Nė vienas respondentas nedrįso tarmės įvardyti kaip praeities atgyvenos ar tik kalbininkus dominančio klausimo. Kad 3-4 klasių mokiniai dar neatitrūkę nuo savo gimtosios tarmės, rodo faktas, kad daug respondentų tarmę įvardijo ir kaip bendravimo priemonę. Skeptiškiausiai tarmes vertina mokytojai ne humanitarai (kūno kultūros, technologijų, matematikos). Tyrimas parodė, kad nėra statistiškai reikšmingų skirtumų tarp trečiokų ir ketvirtokų požiūrių vertinant gimtąją tarmę. Nepastebėta ir ryškesnių mergaičių ir berniukų vertinimų skirtumų, todėl ši statistika straipsnyje neaptariama. Akivaizdu, kad mokinių požiūrį į gimtąją tarmę lemia tėvų, mokytojų nuostatos. Ypač svarbu, kokios yra mokinių autoritetų-mokytojų-nuostatos. Mokytojai, dirbdami tarminėje aplinkoje, patys turi būti susipažinę su vietos tarme, ja remtis mokydami rašybos, kirčiavimo, leksikos. Tik bendros mokytojų ir mokinių, tėvų pastangos padės mokiniams gerai išmokti bendrinę lietuvių kalbą ir neleis pamiršti gimtosios tarmės. Tai skatina daryti ir Lietuvos Respublikos Seimo sprendimas 2013 metus įvardyti Tarmių metais [p. 62].

ENThe article deals with the attitudes of Pakruojis district pupils and teachers towards the native dialect, the factors predetermining the attitudes of the respondents are discussed. 17 teachers from Pakruojis "Versmės" Primary School and 38 teachers from Linkuvos Gymnasium as well as 143 pupils from both schools took part in the research. The methods of questionnaire-based survey, descriptive statistical analysis have been applied. The research shows that both pupils and teachers are not indifferent to their native dialect. They are aware that the dialect is the heritage of parents and grandparents reflecting the past of the nation, its world view. The fact that many respondents indicated the dialect as means for communication proves that pupils of the 3rd and 4th forms are not dissociated from their native dialect. Teachers who do not represent the Humanities, i.e. physical education, mathematics, technologies, assess dialects the most sceptically. It is obvious that the pupils’ point of view towards the native dialect is predetermined by attitudes of parents, teachers. The role of a teacher is highly important. Woking in a dialect-related environment, teachers should be acquainted with the local dialect, to be able to refer to it when teaching grammar, accentuation, lexis.