Palangos urbanistinės architektūrinės raidos iki Pirmojo pasaulinio karo pagrindiniai faktai ir bruožai

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Palangos urbanistinės architektūrinės raidos iki Pirmojo pasaulinio karo pagrindiniai faktai ir bruožai
Alternative Title:
The Main Facts and Features of Urban and Architectural Development of Palanga until World War I
In the Journal:
Kultūros paminklai. 2001, 8, p. 134-154
Notes:
LDB Open.
Keywords:
LT
Palanga; Urbanistika.
Summary / Abstract:

LTPalangos raidą iki Pirmojo pasaulinio karo urbanistikos architektūros pažiūriu galima suskirstyti į du pagrindinius etapus: prekyvietės ir senųjų gyvenviečių bei miestelio ir vasarvietės-kurorto. Savo ruožtu antrąjį etapą galima suskirstyti į tris tarpsnius: nuo gyvenvietės atsikūrimo iki XVI a. vidurio (miestelio pertvarkymo ir planingo formavimo); nuo XVI a. vidurio iki XIX a. vidurio (vasarvietės-kurorto užuomazgos atsiradimo); nuo XIX a. vidurio iki Pirmojo pasaulinio karo (vasarvietės-kurorto susidarymo). Pirmuoju laikotarpiu, prasidėjusiu 1466 m., Palangos vietovėje susiformavo dvi gyvenvietės – viena pietiniame Ronžės krante, kita vėlesnėje Senosios Palangos vietoje. Antrojo laikotarpio pradžia sietina su Valakų reforma. Palanga buvo suplanuota pagal Valakų reformos principus. Senosios Palangos vietoje busi gyvenvietėje suformuotas vienpusis valakinis kaimas. Šiaurinėje Ronžės pusėje gyvenvietė planuota kaip miestelis: įrengtos dvi lygiagrečios gatvės, stačiakampė turgaus aikštė. Palanga plėtėsi iki XIX a., augo gyventojų skaičius, pradėjo ryškėti kaip sveikatingumo ir poilsio centras, tačiau mietelio struktūra nesikeitė. Trečiuoju laikotarpiu dar labiau augo pietinė Palangos dalis (miestelis). Pagal 1877 m. planą čia imta formuoti vasarvietė-kurrtas. Iki Pirmojo pasaulinio karo iškilo keletas dešimčių Rygos ir Liepojos architektų projektuotų vilų. 1896–1908 m. šiaurinėje dalyje buvo pastatyta neogotikinė bažnyčia. Po karo Palangai buvo būdinga stagnacija, todėl tarpukario miesteliui išliko charakteringi visi prieškario bruožai.

ENThe development of Palanga until World War I could be divided into two stages: 1. A market place and old settlements (up to the beginning of the 15th c.). 2. A borough and a health resort. Urban and architectural features of present Palanga whose importance is determined from the point of view of cultural heritage formed during the second stage. Three periods of different importance before World War I could be identified: 1. From restoration of the settlement to the middle of the 16th c. (rearrangement and planning of the borough). 2. From the middle of the 16th c. to the middle of the 19th c. (rudiments of the health resort). 3. From the middle of the 19th c. to World War I (development of the health resort). During the first stage, two settlements formed in Palanga: on the southern riverside of the Ronžė and on the site of the Old Palanga. The second stage is related with Wallach Reform carried out in the Grand Duchy of Lithuania (the GDL). Žygimantas Augustas, the sovereign of the GDL, charged Jakob Laskowski (who took care of the reform in Palanga) to found a borough on 23 June 1556. The southern part of Palanga (the borough) grew up during the third stage. New streets, making perpendicular planning even more distinct, emerged on the northern side. Formation of the health resort in the southern part began according to the plan of 1877. Several dozen villas and other kinds of resort buildings were designed by architects from Riga and Liepaja and built before World War I. A church in the neo-Gothic style rose up in the northern part in 1896-1908. The view of the town that had formed until World War I characterised its state during the pre-war period.

ISSN:
1392-155X
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/7911
Updated:
2018-12-17 10:50:26
Metrics:
Views: 16    Downloads: 5
Export: