LTKnygoje spausdinami žymaus lietuvių filosofo Antano Maceinos, jo žmonos Julijos Tverskaitės-Maceinienės ir jos sesers Antaninos Tverskaitės dienoraščiai byloja apie tą laikotarpį, kai jų mylima Tėvynė neteko nepriklausomybės. [...] Trijų šeimos ir giminystės ryšiais susijusių žmonių dienoraščiai atskleidžia jų jausmus ir išgyvenimus sovietų okupacijos akivaizdoje žlungant svajonėms ir troškimams, o kartu didžiulį norą gyventi savo nepriklausomoje valstybėje, ryžtą išgyventi, iškentėti ir dėl artimųjų, ir dėl Tėvynės. Knygos pavadinimas nėra atsitiktinis. Jis iškilo savaime, iš naujo perskaičius A. Maceinos straipsnį „Nuo ko mes bėgome?“ - savotišką atsaką į kadaise filosofo Stasio Šalkauskio ir kitų lietuvių šviesuomenės atstovų viešai išreikštą priekaištą jauniesiems Lietuvos intelektualams, kodėl jie 1940 m. birželio mėn. bolševikams okupavus šalį pasitraukė į Vakarus. Į šį klausimą galima atsakyti trumpai: lietuviai intelektualai (ir ne tik jie) bėgo nuo komunistinio užkrato, bėgo nenorėdami „būti užgniaužti <...> komunistinės ideologijos bei sistemos“. Galima į šį klausimą atsakyti ir plačiau. Išsamų ir be galo skaudų atsakymą skaitytojas turėtų rasti šioje knygoje, kalbančioje trijų skirtingų ir kartu nepaprastai artimų žmonių lūpomis.. [Iš Pratarmės].