"... einen unabhängigen litauischen Staat aufbauen". Die Bedeutung der Litauischen Taryba nach 100 Jahren
LTLietuvos Tarybos centrinis vaidmuo lietuvių valstybingumo atsiradimui Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje yra neabejotinas. Šis organas tapo centriniu kristalizacijos punktu lietuviams siekiant nepriklausomybės. Kas išliko reikšminga Tarybos veikloje žvelgiant iš šių dienų pozicijos, kokios tuometinių įvykių atminties vietos šiandien priklauso lietuvių identiteto branduoliui? Kokiomis Lietuvos Tarybos tradicijomis galima pasiremti dabar ir kokios tuometinių valstybės kūrėjų idėjos mums praėjus 100 metų yra tolimos? Kokios buvo išeities pozicijos ir kokios buvo artimesnės ir tolesnės ilgalaikės tų vaizdinių pasekmės? Atsakant į šiuos klausimus straipsnyje fokusuojamas dėmesys į Tarybos narių politines valstybės teisės perspektyvas ir įsivaizdavimus. Nagrinėjama, kaip Lietuvos Taryboje įsivaizduota būsimoji valstybės santvarka (I skyriuje), kaip Tarybos požiūriu formavosi santykiai su kaimyninėmis valstybėmis (II skyriuje), kaip teritoriškai įsivaizduota Taryboje Lietuvos valstybė ir kaip turėjo būti elgiamasi tautinių mažumų atžvilgiu (III skyriuje). Apibendrinant rašoma, kad Lietuvos Taryba pasirodė kaip savo laikmečio vaikas. Ji siekė valstybės teritorijos ir už tuometinių etnografinių sienų, tačiau Vidurio Rytų Europoje tai nebuvo išimtis. Kilęs konfliktas su Lenkija dėl Vilniaus buvo naudingas Sovietų Sąjungai ir Vokietijos Reichui, kurie savais strateginiais sumetimais palaikė Lietuvos pusę. Lietuvos Tarybos politikos ilgalaikis sėkmingas rezultatas šiandienos požiūriu buvo tai, kad Lietuva šiandieną yra demokratinė respublika, kuriai priklauso Vilnius ir Klaipėda.
