Un voyage d’Oscar Milosz en Lituanie: tentative de retrouvailles

• Oskaro Milašiaus kelionė į Lietuvą: bandymas susitikti
• Oskaras Milašius ’s journey to Lithuania : an attempt at reunion

LTStraipsnyje analizuojamas pasakojimas apie Oskaro Milašiaus kelionę į Lietuvą 1922 m. rugpjūtį. Pasakojimo autorė Greta Prozor yra tiesioginė liudininkė, keliavusi po Lietuvą kartu su poetu ir savo tėvu Maurice’u Prozoru. Remiantis teorinėmis kelionių literatūros nuostatomis, keliamas tikslas – apibrėžti pasakojime formuojamą Lietuvos įvaizdį ir pasakojimo protagonisto – Milašiaus – figūrą. Atlikta analizė leidžia daryti išvadą, kad pasakojimo autorė išryškina geografinius, istorinius, socialinius, kultūrinius jos anksčiau nepažinoto krašto aspektus. Lietuvos „kitoniškumas“ ir jai būdinga „egzotika“ slypi akivaizdžioje praeities ženklų ir dabarties bendrystėje. Gyvybingos praeities ir modernios dabarties jungtis lemia Lietuvos išskirtinumą keleiviams gerai pažįstamoje Europoje. Kelionės į Lietuvą pasakojime Milašiaus figūra apibrėžiama pasitelkiant literatūrinį Don Kichoto personažą – poeto alter ego. Nostalgiškas bandymas susitikti su šeimos praeitimi iš tiesų yra neįmanomas, tikrovėje nerealizuojamas. Tikrasis susitikimas su geidžiama praeitimi gali įvykti tiktai žodiniame ir rašytiniame pasakojime.

ENThe article analyzes the story of Oskaras Milašius’s journey to Lithuania which took place in August 1922. Accompanied by her father Maurice Prozor, the author of the story Greta Prozor is also the one who traveled alongside the poet and witnessed his journey first hand. As the analysis draws on the theoretical grounding for travel writing, the article seeks to define and interpret both the image of Lithuania and the figure of the protagonist of the story Milašius. The analysis comes to the conclusion that the author of the story reflectively foregrounds the geographical, historical, social, and cultural history of the country unknown to her before. It also comes to the realization that the “otherness” of Lithuania and its inherent “exotics” lie within the union between the past and the present. It is the union between the past full of life and the present times that determines the distinctive singularity of Lithuania in Europe, which the travelers seem to know well. During the cause of the story, the figure of Milašius is defined through the literary character of Don Quixote, the poet’s alter ego. His nostalgia-driven attempt at the reunion with the family’s past is, in fact, impossible; it cannot be accomplished in present reality. The real reunion with the past most yearned for is possible only throughout the oral and written story.