[Rytų aukštaičių patarmė: kaita ir pokyčiai]

LTLietuvių kalbos instituto išleistas straipsnių rinkinys - tai trylikos autorių atlikti dvylika tyrimų, kuriuose apibūdinama vienos iš trijų aukštaitiškų patarmių - rytų aukštaičių patarmės - buvusioji ir šių dienų būklė, kitimo kryptys. Visur, kiek leidžia tyrimo objektas ir medžiaga, stengiamasi laikytis pagrindinės temos, į tam tikrus sisteminius pokyčius žvelgiama platesniu ar siauresniu diachroniniu aspektu, o sinchroninių tyrimų patirtį bandoma praturtinti naujesnėmis ir gilesnėmis įžvalgomis, paremtomis faktais ar jų interpretacija. Straipsniai metodologijos naujoviškumo požiūriu nevienalyčiai: jei atsižvelgtume į įvade postuluojamas tris galimas ir pagal naujumą rikiuojamas tarmėtyros kryptis - tradicinę dialektologiją, struktūrinę dialektologiją bei geolingvistiką - jie atstovauja daugiausia pirmosioms dviem (pirmajai plačiausiai), trečiosios elementų esama tik atskiruose straipsniuose. Tačiau šis nevienodumas netrukdo siekti užsibrėžto tikslo - supažindinti su giliaisiais tarmių procesais ir parodyti naująjį XXI a. vietinės kalbos atmainų - regiolektų ir geolektų - vaizdą. Ši knyga vertinga, visų pirma, dėl to, kad straipsnius rašė geriausi tam tikros srities - fonetikos, fonologijos, akcentologijos, morfologijos, leksikologijos, senosios raštijos - specialistai, atskirų teritorijų žinovai, daugeliu atvejų jose gimę ir pažįstantys šnektas "iš vidaus". Gali būti, kad rytų aukštaičių patarmė šiuo požiūriu - ją tiria visiems kalbos lygmenims atstovaujantys pajėgiausi kalbininkai – dabar atsidūrusi palankiausioje situacijoje (dar visai neseniai tokias galimybes būti ištirta turėjo žemaičių tarmė).Todėl knyga lietuvių arealinių tyrimų raidai nepaprastai svarbi - tai būtų savotiška ir kitų patarmių bei juose vykstančių procesų reprezentacija: neabejotina, kad daugumą rytų aukštaičiams būdingų reiškinių būtų galima konstatuoti ir visame sparčiai kintančių lietuvių tarmių plote. Knygos struktūrą simetrišką, lengvai apžvelgiamą padaro tai, kad straipsniai sudėti į keturis poskyrius pagal sisteminius kalbos lygmenis (fonetika ir fonologija, akcentologija, morfologija ir sintaksė, leksikologija ir semantika) - kiekvienam iš poskyrių skirta po tris tyrimus. Monografinio vientisumo suteikia vienos iš knygos sudarytojų J. Urbanavičienės įvadas, kuriame pagrindžiamas rinkinio tikslas - remiantis naujausia empirine medžiaga verifikuoti turimus rytų aukštaičių patarmės faktus, užfiksuotus rašytiniuose ir sakytiniuose šaltiniuose, bei nustatyti rytų aukštaičių patarmių sisteminius kitimus ar pokyčius, vykstančius / įvykusius fonetikos, kirčiavimo, morfologijos ir leksikos lygmenyse. Įvade, kuriame aptariami autorių darbuose taikomi metodai, terminologija, struktūra, rasime svarbių samprotavimų, kuriais apibrėžiama lietuvių kalbos tarmių ir jos tyrimų kitimo paradigma. Jie skaitytojui leidžia nusiteikti, kad šis kolektyvinis darbas simptomiškai parodo mūsų laikų padėtį ir brėžia kryptį naujosios tarmėtyros link [p. 289-290].