Die Burgwälle und Fliehburgen in der Umgebung von Memel im 13. und 14. Jahrhundert

LTStraipsnyje aprašomi piliakalniai ir pilys slėptuvės Klaipėdos krašte 13-14 amžiais. 12-13 amžių sandūroje į Baltijos sritis ėmė veržtis kalavijuočiai, o paskui ir kryžiuočiai, ir su tuo susijęs ir piliakalnių bei pilių slėptuvių radimasis bei įrenginėjimas. Iki 13 amžiaus vidurio didžioji dalis pilių ir gyvenviečių koncentravosi centrinėje ir pietinėje Kuršo dalyje. Aprašomi Kuršo piliakalniai, pilys slėptuvės ir šalia įsikūrusios gyvenvietės, archeologiniai jų tyrinėjimai ir radiniai. Livonijos ordinas pirmenybę statant savo pilis teikė vietoms, kurios jau prieš vokiečių invaziją užėmė centrines pozicijas, ir jei vokiečių pilys neužimdavo centrinių vietų, tai bent būdavo visai netoli jų. Statant pilis iš vietinės pilių statymo tradicijos būdavo perimami tik tie elementai, kurie galėjo būti naudingi naujiesiems žemių šeimininkams. Kurše mažiau nei Prūsijoje ordino pilių buvo pastatyta senųjų pilių vietose ar senosiose gyvenvietėse. Ordinas jau pirmaisiais savo viešpatavimo metais sukūrė patikimą, strategiškai palankiose vietose išsidėsčiusią, gynybos sistemą iš didelių ir mažų pilių, o senosios kuršių pilys buvo integruotos į gynybinių pilių sistemą. Aprašomas Palangos piliakalnis – Birutės kalnas, jo tuometiniai įtvirtinimai. Konstatuojama, kad piliakalniai Vakarų Lietuvoje dar nėra gerai ištirti, o Kryžiuočių ordino pilys slėptuvės Klaipėdos krašte išnyko, nusistovėjus taikiems santykiams tarp Kryžiuočių Ordino ir Lietuvos.