Galutinis sprendimas Palangoje 1941 m. birželio-spalio mėn

LTVokietijos ir Lietuvos (tuometinės Lietuvos SSRS) pasienio zonoje atsidūrusi Palanga 1941 m. tapo vieta, kur nacių represinės struktūros suplanavo ir, pasitelkdamos "parodomąsias žudynes", "eksterminacinį eksperimentą", įgyvendino baigiamąją Galutinio sprendimo koncepciją. Šios struktūros siekė įtikinti Trečiojo reicho valdžios sluoksnius bei Vermachto vadovybę pritarti, kad "žydų problemą" būtina spręsti, vykdant genocidą. Suplanuotus eksterminacinius ("specialiųjų priemonių", "valymo akcijų") veiksmus Palangoje buvo patikėta realizuoti iš Tilžės Gestapo ir Klaipėdos policijos pareigūnų sudarytam operatyviniam būriui (Sonderkomando Tilsit). Jam atliekant operacijas, Vokietijos ir Lietuvos (tuometinės Lietuvos SSR) pasienio sritis turėjo būti "išvalyta" nuo žydų ir kitų grėsmę Vokietijos interesams (remiantis rasistinės doktrinos nuostatomis) bei Vermachtui galinčių kelti "elementų" (sovietinio režimo aparato tarnautojų, komunistų, komjaunuolių, sovietinių aktyvistų bei asmenų, simpatizuojančių sovietiniam režimui). Rengiantis Tilžės operatyvinio būrio operacijai Palangoje, reikšmingą vaidmenį atliko smogikų, kooptuotų iš vietinės aplinkos, bendradarbiavimas ir parama. Todėl galima teigti, kad masinės žydų žudynės Palangoje nebuvo atsitiktinis (nors ir logiškas) Trečiojo reicho eksterminacinės politikos, taikomos Vermachto užimtose vakarinėse Sovietų Sąjungos srityse, padarinys. Tai buvo vienas pirmųjų bandymų realizuoti naikinamąją politiką (genocidą), lėmęs tolesnes Galutinio sprendimo įgyvendimo veikas kitose nacių okupuotose SSRS teritorijose.1941 m. birželio 27 d. įvykdyta Tilžės operatyvinio būrio operacija Palangoje (kaip ir birželio 24 d. bei birželio 25 d. įvykdytos žudynės Gargžduose ir Kretingoje) buvo panaudota, formuojant Trečiojo reicho valdžios bei Vermachto vadovybės sluoksnių nuomonę dėl Galutinio sprendimo politikos gairių. Todėl metodai, kuriuos Tilžės operatyvinis būrys panaudojo Palangoje (taip pat ir Gargžduose bei Kretingoje), organizuojant bei įgyvendinant masines "Reicho priešų" žudynes, netrukus buvo integruoti į bendrą naikinamosios politikos Vermachto okupuotose Sovietų Sąjungos srityse priemonių gretą. 1941 m. birželio pab.-liepos pr. įsteigtas Valteriškių laikinasis getas. Jo kaliniai masiškai žudyti tų pačių metų spalio 11-12 d. Kunigiškių kaimo miške. Tai buvo pasirengimo (panaudojant geto kalinius kaip darbo jėgos rezervą) "Teritoriškai spręsti Galutinį klausimą" ir jį įgyvendinti (kulkų Holokaustas) Lietuvos provincijoje dalis. Pagrindinę spalio 11-12 d. egzekucijos organizatorių bei vykdytojų dalį, kitaip nei per 1941 m. birželio 27 d. žudynes, sudarė Kretingos apskrities ir Palangos valsčiaus lietuvių policijos pareigūnai. Šis kontingentas buvo pasitelktas ir per 1942 m. liepos mėn. Kunigiškių kaimo miške surengtas masines žudynes [p. 150-151].

ENThe first massacre of Jews committed on 27 June 1941 and further crimes of Holocaust (omitted on the 11 th and 12th of October of the same year) in Palanga and in the former Palanga County were significantly highlighted in the works of historians. On the other hand, notwithstanding significant historiographical work and available sources, some factors that may have led to the first massacre of Jewish men in Palanga executed by the Operative Squad of Tilsit on 27 June 1941 have not been detected yet. The details of planning and execution of the Jewish massacre in the vicinity of Palanga on the 11 th and 12th of October 1941 and in July 1942 have not been fully reconstructed yet. Furthermore, with exception of a few hints in historiography, the Jewish Masacre that was committed in Palanga on 27 June 1941 has not been analysed in the context of planning of the Final Solution (Endlösung) policy measures, although it was one of the first repressive structures of the Nazi planned and implemented in the fields of massive executions in the Soviet Union occupied by the Wehrmacht. Thus, the analysis of the first massive Jewish massacre and the Holocaust in Palanga is relevant not only as the case study of Holocaust crimes in the province of Lithuania. It can help to grasp the political and social factors of the genesis of massive Jewish massacre in the western areas of Lithuania. Palanga was the location of the periphery with the East Prussia where (in Tilsit and Gumbinnen) one of the first structures of the Nazi "fight against the Soviet Jews" - the Operative Squad of Tilsit (Einsatzkommando Tilsit) was formed in 1941. Therefore, the managemerit body of the Reich Main Security Office (Reichssicherheitshauptamt (RSHA)) that planned the possible coverage and means of the Final Solution had chosen Palanga as geographically (and logistically) convenient object for execution of "cleaning operation"."The temporary ghetto" of Jewish women, elderly people and children, that was established after the operation in the part of the former Valteriškė manor, was one of the first "workforce concentration" centers formed in Lithuania. Based on the aforementioned aspects, this work is intended not only to reveal the assumptions of the Jewish massacre in Palanga, but also to specify the actual data of its course. The research part of the work is divided into two sections. The assumptions of the first massive execution of Jewish men executed by the Operative Squad of Tilsit in Palanga in June 1941 are analysed in the first section "Palanga in the plans of the Final Solution" in the context of the factors that led to the planning of the Final Solution in the political and the Wehrmacht layers of the Third Reich. The second section "The Final Solution in Palanga: the Jewish massacre committed on 27 June 1941, on the 11 th and 12th of October 1941 and in June 1942" is intended to reconstruct the course of organization and commitment of the Jewish genocide in Palanga.