Verstimmte Claviere. Der litauische Dichter Kristijonas Donelaitis und die Künstlerproblematik in Roman "Litauische Claviere" von Johannes Bobrowski

LTJohanesas Bobrovskis (Johannes Bobrowski) 1965 m. per keturias savaites parašė romaną „Lietuviški fortepijonai“ (Litauische Klaviere), kurio 1966 m. išleisto Rytų Vokietijoje jau nespėjo išvysti, nes mirė. Romanas iššaukė įvairiausių vertinimų, pilniau gali būti suprantamas tuometiniame VDR literatūriniame kontekste. Literatūros kritikai yra pripažinę jo struktūros modernumą, rūpestingai komponuotą daugiasluoksnę pasakojimo manierą. Svarbią vietą romane užima tarpusavio santykiai tarp vokiško ir lietuviško, aprėpiant vokiečių ir lietuvių paribio erdvę, retrospektyviai žvelgiant iš XX a. perspektyvos. Nors romano veiksmas vyksta 1936 m., tačiau jame rašoma apie operos, skirtos XVIII a. gyvenusiam Kristijonui Donelaičiui, kūrimą. Bobrovskiui Donelaitis yra ne tiek evangelikų liuteronų pastorius ar universalus mokslo žmogus, kiek, visų pirma, fortepijonų gamintojas (iš viso yra pagaminęs 3 fortepijonus) ir poetas, rašęs hegzametru. Dabarties ir ateities dimensijos kontrapunktiškai „groja“ romane su praeitimi, kuri reprezentuojama iš Donelaičio gyvenamo laikmečio. Knygoje persipina dvi pagrindinės temos: laikas ir menininkas. Tokia romano problematika literatūros mokslo požiūriu yra nagrinėjama šiame straipsnyje, kurio paantraštė lietuviškai išvertus skamba taip: „Poetas Kristijonas Donelaitus ir menininko problematika Johaneso Bobrovskio romane „Lietuviški fortepijonai“. Kadangi Bobrovskio romanas jau ne kartą yra tyrinėtas literatūros mokslininkų, o Donelaičio literatūrinė kūryba – dar labiau, tai straipsnyje kai kuriais šių ankstesnių tyrinėtojų apibendrinimais pasinaudota.