Nevyriausybinių organizacijų vaidmuo užtikrinant socialinę gerovę: teorinės prielaidos sociologijoje

LTŠio straipsnio tikslas – remiantis sociologijos teorijomis išnagrinėti nevyriausybinių organizacijų veiklos socialinės gerovės srityje teorines prielaidas. Straipsnyje aptariamas nevyriausybinių organizacijų vaidmuo socialinės gerovės srityje, pateikiant šių organizacijų supratimo ir jų vaidmens aiškinimo, interpretavimo užtikrinant socialinę gerovę trijų teorinių prieigų – struktūrinio funkcionalizmo, socialinio konflikto ir P. Bourdieu lauko teorijų – kontekstą. Struktūrinio funkcionalizmo ir konflikto teorijų pasirinkimą lėmė tai, kad į tyrimo objektą žvelgiama pasitelkus makroperspektyvą, o P. Bourdieu lauko teorija leidžia sujungti tiek makrolygmens, tiek ir mikrolygmens tyrimus. Struktūrinio funkcionalizmo teorija pasirinkta todėl, kad leidžia žvelgti į visuomenę tarsi makroperspektyvos kontekste, sustruktūruojant visų jos dalių funkcijas ir disfunkcijas į simbolinius rėmus ir taip atskleidžiant tarsi dvi visuomenės puses: tobulą ir siektiną bei netobulą ir problematišką. Toks kraštutinumų vaizdas leidžia išryškinti trūkumus ir struktūruotai identifikuoti tam tikras visuomenės ydas, siekiant patenkinti ir atkurti tvarkos poreikį joje. Konflikto teorija pasirinkta kaip atsvara funkcionalizmui ir šios paradigmos aukštinamai tvarkai paneigti, siekiui į tą patį objektą – nevyriausybines organizacijas – pažvelgti ne per tvarkos, o per kaitos, pokyčių ir jiems darančių įtaką konfliktų prizmę.P. Bourdieu lauko teorija leidžia fiksuoti lauko struktūrą, veikėjus, jų daromą įtaką, pokyčius socialiniame lauke. Struktūrinis funkcionalizmas – pozityvių kraštutinumų paradigma, kuriai šiuolaikinė visuomenė yra pernelyg dinamiška, per stipriai individualizuota. Socialinio konflikto paradigma leidžia struktūriškai identifikuoti konkuruojančias puses ir intuityviai daryti prielaidas dėl konkurencijos priežasčių, t. y. nustatyti, dėl kokios galios ir kokio autoriteto yra konkuruojama. Tačiau pastaroji paradigma negali paaiškinti gana sudėtingos šiuolaikinės visuomenės, greitai kintančių jos poreikių, vertybių, požiūrių. Socialinės gerovės lauke susikertantys visų trijų visuomenės sektorių – valstybės, rinkos, trečiojo sektoriaus – interesai dėl galios įgijimo yra nuolatinis procesas, kuriam vystantis, priklausomai nuo įvairių kapitalų – socialinio, ekonominio, kultūrinio – pasiskirstymo, gali keistis agentai, jų galia, vaidmuo ir net vieta, iš kur agentai veikia socialinę piliečių gerovę, keisdami savo padėtį iš dominuojančiųjų į dominuojamuosius ar atvirkščiai.

ENThe aim of the paper is to analyse theoretical preconditions for functioning of NGOs in social welfare The role of NGOs in social welfare is discussed, the concept of NGOs and their role in social welfare is explained and interpreted drawing on three contextual approaches: the structural functionalism, social conflict theories and P. Bourdieu’s theory of social fields. The structural functionalism and social conflict theories were chosen because they deal with the discussed object at macro level, meanwhile Bourdieu’s theory of social fields allows to combine both, micro and macro, levels. The structural functionalism theory was chosen because it helps investigate society at macro level by symbolically framing all elements of its functions and disfunctions and thus reveal as if two sides of society: the perfect and the desirable, the imperfect and the problematic. This picture of extremes allows to reveal society failings and identify its weaknesses in a structured way seeking to fulfil and restore its need for order. The conflict theory was chosen as a counterweight to functionalism and order denial emphasised by this paradigm, to a strive to look at the object, NGOs, not from the point of view of order but from the point of view of change and conflicts that affect them. Bourdieu’s theory helps identify the agents that function in the field of social welfare and their role, whether they are dominant and dominated, as well as the power of other agents functioning in the same field. According to this theory, capital (social, economic, cultural) is a very important factor because the agents, while fulfilling their functions, can use it for changes and the edevelopmenty of social welfare.Structural functionalism is the paradigm of positive extremes for which modern society is too dynamic and too individualized. The social conflict paradigm helps identify the competing sides in a structured way and make intuitive assumptions about what they are competing for, i.e. identify what power and authority they are competing for. However, this paradigm does not help explain our rather complex modern society the needs, values and attitudes of which are rapidly changing. The interests of three society sectors, the state, the market and the third sector, collide in the field of social welfare, their competion for power is an ongoing process and, depending on the distribution of social, economic and cultural capital, the agents, their power, role and even the location from which they affect citizens’ social welfare may change from dominant to dominated and vice versa.