LTŠis vieno iš produktyviausių šiomis dienomis lietuviškai kuriančio mokslininko kūrinys gimė neįprastu būdu - tvarkant Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomą, per ilgus darbo metus surinktą Algio Mickūno rankraščių archyvą. Tad knygoje sugulė daugelio metų įžvalgos, kurias autorius iš naujo apmąstęs, gausiai papildęs ir apibendrinęs sujungė į vientisą, nuoseklų fundamentalų kūrinį. Monografija jau nuo pirmų puslapių patraukia skaitytoją savo nenuginčijamu akivaizdumu. Skaitytojas yra nuosekliai įvedamas į fenomenologijos pasaulį, skatinamas mąstyti atvirai. Čia gilios fenomenologinės įžvalgos yra pateikiamos lygia greta su pavyzdžiais iš gyvenimo. Galėtume sakyti, kad tekstas atkakliai žadina paties skaitytojo sąmoningumą. Monografijoje aptariamas ir Vakaruose įsiteisinusių teorijų nepakankamumas, praplečiamos fenomenologijos ribos, o svarbiausia - sprendžiamas nepaprastai reikšmingas pačios filosofijos pagrindų atkūrimo uždavinys. Atverdamas fenomenologinio mąstymo pagrindų universalumą, grįždamas prie pirmapradžių versmių, autorius grindžia pačios filosofijos pirmapradiškumą bei savarankiškumą [p. 200].