Europos integracijos procesai

LTPagrindinis studijos, kurią sudaro aštuoni skyriai, parengti skirtingų autorių, tikslas yra nagrinėti Europos integracinių procesų raidą tarpdisciplininiu požiūriu, atskleisti besireiškiančius jos ypatumus, parodant jų priežastingumą, ir numatyti raidos ateities perspektyvas, išryškinant nūdienos iššūkių poveikį integracijos procesams, besireiškiantiems ES ir jos šalyse. Studijos tyrėjų dėmesys sutelktas į išorės iššūkių radimąsi ir jų poveikį procesams, vykstantiems pagal ES ar šalyse narėse patvirtintas ilgalaikės plėtros strategijas, tarp jų - Europa 2020, bei kylantiems natūraliai. Tokiame požiūryje į integracijos procesus slypi tyrinėjimo originalumas ir mokslinis naujumas. Rengiant šią ribotos apimties knygą, kuria bandyta apimti labai plačius ir daugiaplanius nūdienos iššūkių nulemtus Europos integracijos procesus, išsikelti tokie uždaviniai: atskleisti pastarojo dešimtmečio ES regioninės politikos transformacijų pobūdį ir jų ryšius su kertinėmis ES raidos nuostatomis, suformuluotomis strategijoje Europa 2020; atskleisti aplinkos politikos integracijos į kitas ES politikos sritis raidą, siekiant palyginti aplinkos politikos integraciją su bendra ES politine integracija, nustatyti galimas tolesnės aplinkos integracijos kryptis; išnagrinėti, kaip reiškėsi federalizmo idėjos Europos integracijos procesuose retrospektyviu požiūriu ir remiantis teoriniais darbais, siekiant konceptualizuoti Europos integracijos sampratą ir apibūdinti ją kaip reiškinį Europos vienijimosi kontekste.identifikuoti ES ekonominės integracijos žingsnius, išplaukiančius iš ekonomikos nuosmukio metu išmoktų pamokų, kurių įgyvendinimas palaikytų ES ekonomikos stabilumą; išnagrinėti einamojo laikotarpio universitetinės raidos dalykus, jautriausiai atliepiančius nūdienos aplinkos iššūkius ir Europos integracinius procesus, ieškant universitetų veikloje pusiausvyros tarp klasikinių akademinių vertybių ir jų konkurencingumo; išryškinti žmonių išteklių kompetencijų poreikio kaitą šiandieninių europinių ir pasaulinių iššūkių kontekste ir iškristalizuoti pagrindinius veiksnius, kurie daro įtaką žmonių išteklių kompetencijų poreikio kaitai, identifikuojant svarbiausias XXI a. kompetencijas ir apžvelgiant universitetų vaidmenį jų formavimo procese; išnagrinėti pasitikėjimo visuomenėje ir tarp organizacijų fenomeną ir atskleisti jį kaip prielaidą darniai ES ekonominei ir socialinei raidai; atskleisti daugiakultūriškumo esmę ir reikšmę ES integraciniams procesams ir suformuluoti susiformavusias prielaidas ES kultūrinei integracijai bendrame integracinių procesų kontekste [Iš Įvado].

ENContemporary society is changing permanently because of strong push of globalisation processes, technological revolution and different present challenges, which penetrates all the human activity. The ability to react on the challenges is becoming the precondition of the successfulness of the activity of individuals, institutions as well as states and supranational bodies. Destiny of the subjects or formations lacking this ability is not enviable. This study is consisted of eight chapters, written by different authors. Chapters are combined by object of analysis which is integration processes of Europe, differently observable in European Union and in the member states. The analysed processes are not always planned before along the long run development strategies. At present integration processes often are influenced and corrected by todays unpredictable in many cases and global challenges which are connected with the climate change, instability of economics, demography and perturbations of social development. The aim of the study is to make analysis of the evolution of European integration processes’ using interdisciplinary approach and disclose observable peculiarities of germination exhibit its causality and envisage future development perspectives.