Karaite intellectual life in the fifteenth- to seventeenth-century Poland-Lithuania
LTStraipsnyje aptariama XV–XVII a. Lietuvos ir Lenkijos karaimų intelektualinė veikla. XV a. buvo karaimų bendruomenių Lietuvoje ir Lenkijoje formavimosi laikmetis. Susikūrė bendruomeninės ir švietimo institucijos, taip pat skleidėsi bendruomenės tapatybės forma. Šiuo laikotarpiu Rytų Europos karaimai dar nebuvo išsigryninę ryšio su musulmonų valdoma Stambulo karaimų bendruomene ir su vietine rabinato valdžia. XV a. karaimai jautė knygų trūkumą, tik tam tikrų knygų turėjimas galėjo viena ar kita kryptimi paveikti mokinių sąmonę, artinti juos prie rabinatų judaizmo ar tolinti nuo to. XV a. Lenkijos ir Lietuvos karaimai studijavo iš Osmanų imperijos atsivežtus raštus, o patys savo istorinių tekstų dar nekūrė. Pamažu vystėsi karaimų ir rabinatų polemika. XVI a. karaimams įtaką darė užsienio literatūra, susiformavo jų tapatybė ir požiūris į istoriją. Šiuo laikotarpiu jie domėjosi krikščioniška aplinka, žydų ir krikščionių polemika, o rabinatai daugeliui karaimų mokslininkų tapo intelektualinės traukos ir smalsumo šaltiniu. XVII a. susiformavo nauja Rytų Europos karaimų intelektualų karta. Šiam laikotarpiui būdinga daug įvairesnė literatūrinė kūryba. XVII a. karaimų intelektualinį profilį ir tapatybę formavo istoriniai klausimai, taip pat šeimos ir bendruomenės studijos, trumpų kronikų su komentarais skelbimas. XVII a. karaimai didelį dėmesį skyrė filosofijos studijoms, jų interesų lauke atsidūrė Aristotelis, Platonas, taip pat didieji žydų teorijos interpretatoriai – Maimonidas ir Ibn Ezra.
