Antano Jaroševičiaus lietuviški kryžiai

LTXX a. pradžioje iškilo lietuvių tautinio dailės savitumo klausimas. Pirmą kartą buvo nusakytas pamatas, kuriuo turėtų pasiremti profesionalioji lietuvių dailė, tai – liaudies kūryba, kadangi liaudies menas buvo suprantamas kaip vienintelis ilgaamžių meninių tradicijų egzistavimo Lietuvoje liudytojas. Tokioje terpėje pasirodę etnografo Antano Jaroševičiaus (1870-1956) kryžių piešiniai buvo sutikti entuziastingai. Meistras buvo pirmasis profesionalus dailininkas, kuris lietuvių liaudies meno kūrinius, jų ornamentiką ėmė naudoti kaip savo kūrybinio įkvėpimo šaltinį bei plastinės interpretacijos objektą. Kryžių, stogastulpių, koplytstulpių vaizdavimas šiam dailininkui nebuvo vien sporadinis užsiėmimas – 1904-1911 metais kryžių piešimas buvo gana nuosekli jo veikla. Per tuos septynerius metus jis planingai „ištyrinėjo“ beveik visus Lietuvos regionus, išryškindamas tai, kas vienai ar kitai vietovei būdingiausia. Visus Antano Jaroševičiaus piešinius, atspausdintus albume „Lietuvių kryžiai“, kaip ir sukurtus po 1921 m., kai, sugrįžęs iš Rusijos apsigyveno Karklynės vienkiemyje ir pradėjo mokytojauti, galima suskirstyti į kelias grupes. Pirmąją grupę sudaro natūroje, t.y. tiesiogiai stebint vieną ar kitą paminklą, pieštuku atlikti piešiniai. Antrajai kryžių piešinių grupei būdinga kitoniška technika: pieštuką pakeičia plunksnelė ir tušas. Kai kuriuose grafiniuose lakštuose paminklai pavaizduoti peizažo fone, kitur kryžius iškyla pats vienas pirmame peizažo plane, labai retai pasitaiko žmonių figūrų.Reikšminiai žodžiai: Kryždirbystė; Kryžiai; Etnografija; Liaudies menas; Piešiniai; Cross.

ENIn the beginning of XX c., there emerged a question of Lithuanian folk painting identity. For the first time, one verbalizes what foundations should serve for professional Lithuanian painting, and the foundations in question are folk art. In such environment, published paintings of crosses by an ethnographic researcher Antanas Jaroševičius (1870-1956) were enthusiastically met. The craftsman was the first professional painter, who started using Lithuanian folk art pieces, their ornamental details as source of creative inspiration and an object of plastic interpretation. Depiction of crosses, roadside poles (stogastulpiai), and sacral poles (koplytstulpiai) for this painter was not only a sporadic pursuit: in 1904-1911, paintings of crosses constituted the object of his consistent activities. Throughout those seven years, he systematically “covered” almost all Lithuanian regions, distinguishing features that were characteristic for a particular region. All paintings of Antanas Jaroševičius – published in the album “Lithuanian crosses” (Lietuvių kryžiai), as well as those created after 1921, when upon the return from Russia, he settled at Karklynė cabin house and began lecturing – can be divided into several groups. The first group consists of live-drawn, that is by directly observing a specific monument, paintings done in pencil. The second group of paintings of crosses is characterized by a different technique: a pencil is replaced by feather and Chinese ink. In some graphic sheets, monuments are depicted against the background of the landscape, in other paintings, a cross emerges alone in a foreground of the landscape, there rarely are any figures of people.