Račiaus amatas Suvalkijoje: XIX a. pabaigoje - XX a. pirmojoje pusėje
LTStraipsnio objektas – valstiečių kinkomųjų transporto priemonių gamintojai Suvalkijoje. Straipsnyje, remiantis ilgamečių etnografinių ekspedicijų ir archyviniais duomenimis, nagrinėjama amatininkų račių darbinės veiklos pobūdis (amato mokymasis, gaminių medžiaga, įrankiai, staklės, santykiai su kalviais ir gaminių užsakovais), jų vieta ir reikšmė kaimo ekonomikai, Suvalkijos kaimo bendruomenių gyvenimui. Namudinė transporto priemonių ir kitų ūkiui reikalingų daiktų gamyba Suvalkijoje, kaip ir visoje Lietuvoje, intensyvėja dėl sparčios kapitalizmo raidos ir kylančios ūkininkavimo kultūros. Nagrinėjamuoju laikotarpiu valstiečių amatininkystė priklausė nuo jų ūkių ekonominio pajėgumo, turimos žemės kiekio, todėl mažažemiai valstiečiai ieškojo papildomų pajamų šaltinių – mokėsi papildomų verslų ir amatų. Dėl to įvairūs namudiniai verslai Suvalkijoje labiau buvo paplitę pietinėje jos dalyje, kur vyravo mažesnis žemės derlingumas. Tačiau ir vidurio, bei šiaurės Suvalkijoje buvo gausu amatininkų račių, kadangi III – IV dešimtmetyje ypač padidėjo transporto priemonių paklausa. Straipsnis gausiai iliustruotas transporto priemonių brėžiniais ir nuotraukomis.
ENIn Lithuanian countryside home-workers' manufacturing the means of caning and household articles was greatly affected by the natural market, the acceleration in agriculture and by the culture of housekeeping that was in demand more appropriate articles for peasants' homes and for their earth¬work. The nature of the activities of roheel-rights, that is, manufacturers of means of carting as well as artisans of other relative specialties, their atti¬tude towards their work, their relations with blacksmiths to a large extent affected the quality of their production, its assessment and the payment. According to ethnographic research data among Lithuanian artisans from all ethnographic regions the following saying was very frequent: _If you work well the sound about you goes far away, and if you work badly it goes much further". This implied that at the turn of the 20th century artisans' trade was primarily based on their moral principles, which guaranteed them both the respect and material benefit. In Suvalkija domestic trade of great variety was widespread in the south¬ern part of it and it was less widespread in the locations where the soil was rich. However, Marijampolė district was famous for an abundance of arti¬sans and wheel-right in particular. The gifted country artisans were univer¬sal, they worked as carpenters, furniture-makers, wheelrights and joiners. Wood artisans themselves used to make their implements, a pan of them they used to buy. With the cultural rise in agriculture their implements and machine-tools were improved, and perfect articles were made. They have been made up to this day.
