Respublikinė Kauno ligoninė: 65 metai medicinos istorijos

LTŠi istorinė studija „Respublikinė Kauno ligoninė: 65 metai medicinos istorijos“ yra skirta 65 metų veiklos sukaktį mininčios Respublikinės Kauno ligoninės veiklai apžvelgti. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog autoriai sau kelia gana siaurą tikslą, apsiribojantį vienos medicinos įstaigos veiklos analize, tačiau atliekamu tyrimu ir jo rezultatais siekiama prisidėti prie Lietuvos medicinos istorijos pažinimo, kuris yra vienas svarbiausių visuomenės raidos variklių. Respublikinės Kauno ligoninės veikla apima keletą istorinių laikotarpių, šiems būdinga skirtinga valstybės santvarka, visuomenės raidos ir jos gyvenamosios aplinkos plėtros tempai. Sovietmečiu, nuo pat 1952-ųjų, ligoninės veiklos galimybės buvo problemiškos. Spartus aptarnaujamo rajono gyventojų ir įmonių tinklo augimas skatino vis didesnį medicinos paslaugų poreikį. O turimos ligoninės patalpos tokiai veiklai buvo nepritaikytos. Situacija kiek pagerėjo XX a. septintojo dešimtmečio pabaigoje, kai pradėti statyti pirmieji ligoninės korpusai, tačiau vieni skyriai steigti greičiau, kitiems savo eilės teko laukti ir kelerius metus. Sovietiniu laikotarpiu pagrindiniai ligoninės skyriai ir įstaigos struktūra susiformavo XX a. devintajame dešimtmetyje, tačiau, kaip ir daugelį to meto medicinos įstaigų, šią kamavo nuolatinis medicinos įrangos, medikamentų, kitų priemonių trūkumas. Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę 1990 m. kovo 11 d., Respublikinei Kauno ligoninei teko įveikti sveikatos apsaugos sistemos reformų iššūkį siekiant tapti modernia ir šiuolaikinius pacientų reikalavimus atitinkančia medicinos paslaugas teikiančia įstaiga. Ligoninės struktūrą papildė nauji filialai ir padaliniai, o teikiamų paslaugų spektras išsiplėtė.Siekdami nepalikti nuošalyje įvairių Respublikinės Kauno ligoninės veiklos etapų, jos struktūrinių vienetų istorijos, šio tyrimo autoriai atliko plačią archyvinių šaltinių analizę, įstaigos įkūrimo dokumentai yra saugomi Kauno regioniniame valstybės archyve (toliau - KRVA), tuometės miesto valdžios įstaigų fonduose: Kauno srities darbo žmonių deputatų tarybos (toliau - DŽDT) vykdomojo komiteto fonde R-596 ir Kauno m. liaudies deputatų tarybos (toliau - LDT) vykdomojo komiteto fonde R-292. Tačiau didžiausią grupę tyrime panaudotų šaltinių sudaro Respublikinės Kauno ligoninės ir istorinę praeitį turinčių struktūrinių vienetų fondai, saugomi KRVA: Kauno m. III klinikinė ligoninė (f. R-1255), Respublikinė Kauno psichiatrinė ligoninė (f. R-702), Respublikinė Žiegždrių psichiatrinė ligoninė (f. R-926), Viešoji įstaiga Žiegždrių psichiatrijos ligoninė (f. 2290), Kauno rajono centrinė ligoninė (f. R-853), Garliavos ligonė (f. 2201). Vaikų ligų klinikos bei akušerijos ir ginekologijos klinikos Krikščioniškųjų gimdymo namų istorinė medžiaga išsibarsčiusi įvairiuose archyviniuose fonduose, siekiančiuose net tarpukario laikotarpį: Prof. Tumėnienės vaikų sanatorija (f. 200), Kauno m. savivaldybės Statybos skyrius (f. 218). Bendro pobūdžio ir statistinė informacija apie sovietmečiu Kaune veikusias sveikatos apsaugos įstaigas yra saugoma KRVA, Kauno m. LDT vykdomojo komiteto Sveikatos apsaugos skyriaus fonde R-373. Nemažą dalį tyrime panaudotos archyvinės medžiagos sudaro Lietuvos centriniame valstybės archyve (toliau - LCVA) saugoma Lietuvos TSR sveikatos apsaugos ministerijos fondo R-769 medžiaga. Ypač naudingas šiam tyrimui buvo Respublikinės Kauno ligoninės ir jos klinikų sukauptas archyvas (toliau - RKLA), jis panaudotas rekonstruojant ir iliustruojant svarbiausius įstaigos istorinius įvykius [Iš Įvado].

ENThe Kaunas State Hospital, celebrating its incorporation anniversary of 65 years in year 2017, has started its operations in Aukštieji Šančiai district, its current location at 1952. By the decree of municipality, it was given three buildings located in Hipodromo and Skuodo streets. Its initial name was.Kaunas city Požėla district hospital, yet during 1955 it was changed to Kaunas city 3rd hospital due to changes in its assigned district. Until the end of 1970s treatment services have been provided in 3 adult and single domestic department and the number of hospital beds did not exceed 100. Only in 1969, Kaunas city no. 3 hospital activities were accelerated by construction of new facilities in which new departments were established: 3 adult internal diseases departments, 2 children internal diseases department, surgery department, children and adult LOR departments and neurology department. Due to improvements in infrastructure, hospital diagnostical, emergency assistance and many more services were rapidly developing. In 1974 January 24th according to the order of the Minister of Health of LSSR, the hospital was renamed to Kaunas City 3rd clinical hospital. At the end of 1980s the hospital bed count increased to 830, healthcare services were being delivered by almost 600 doctors and more than 1,000 other medical personnel. There was a large network of primary health care facilities - outpatient ambulatory care centres and outpatient clinics. After restoration of Independence of the Republic of Lithuania in 1990 March 11, hospital has developed a serious financial situation which was partly elevated by the charity support from foreign medical institutions. [...].