Freeing the polyphony: decolonising the essentialised identity politics towards ethnic minorities

LTKoloniškumas (coloniality) šiuolaikiniame pasaulyje yra pasaulėžiūrų matrica, formuojanti mechanizmus, kurie valdo ne tik kolonizatoriaus, bet ir kolonizuotojo mąstymą. Šiame straipsnyje nagrinėjama, kaip koloniškumas, veikiantis etninių mažumų tapatybės politiką, palaiko galios ir pavaldumo santykius per esencializmą, ir kokie būdai atsiranda tam pasipriešinti. Nors esencializmas gali būti išlaisvinanti ir strategiškai naudinga priemonė mažumoms, vis dėlto, kaip rodo mūsų tyrimas, jis tuo pat metu dažnai sukelia vadinamąjį „etnostresą“ – nepakankamumo savo tapatybei jausmą ir spaudimą atitikti tiek savo grupės, tiek homogenizuojančius kolonizatoriaus lūkesčius. Straipsnyje nagrinėjami deesencializacijos ir dehomogenizacijos mechanizmai, leidžiantys dekolonizuoti tapatybės politiką ir siekiant atsakyti į klausimą, kaip pliuralistiniai etninių mažumų balsai gali tapti labiau matomi ir vertinami. Straipsnyje pristatomi ir priešpriešinami du skirtingi etnografiniai atvejai: autochtonų (indigenous) samių mažuma Suomijoje ir lenkų tautinė mažuma Lietuvoje. Reikšminiai žodžiai: (post)kolonijinės studijos, dekoloniškumas, deesencializacija, dehomogenizacija, tapatybės politika, lenkų mažuma, samiai.

ENColoniality in today’s world is a matrix of worldviews, shaping the mechanisms governing not only the coloniser’s but also the colonised mind, nevertheless, as well as ways of resisting it. In this article, we examine how coloniality, shaping the identity politics towards ethnic minorities, perpetuates relations of power and subordination through essentialism. As is widely acknowledged, essentialism can serve as an emancipatory and strategic tool for minority groups. However, as our research shows, it simultaneously often produces ‘ethnostress’ – a feeling of inadequacy to one’s own identity and pressure to meet one’s own group and coloniser’s homogenising expectations. We examine mechanisms of de-essentialisation and de-homogenisation, that allow for the decolonisation of identity politics, seeking to answer the question of how the polyphonic and pluralistic voices of ethnic minority members can gain greater visibility and be more valued. In this article, we introduce and juxtapose two different ethnographic cases: the indigenous Sámi minority in Finland and the Polish national minority in Lithuania. Keywords: (post)colonial studies, decoloniality, de-essentialisation, de-homogenisation, identity politics, Polish minority, Sámi people.

• Contemporary self-identification as a "Tutejszy" in Southeastern Lithuania. Česk? lid 2024, 111, 2, 173-198.
• "Tragedija", bet "labai naudinga" - Liublino unijos vertinimai naujausioje lietuvių istoriografijoje. Parlamento studijos 2021, 30, 60-77.