Apie getų kilmę ir žygius, arba Getika

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Lotynų kalba / Latin

• Getika
• De origine actibusque getarum, seu Getica

LTPagaliau maloningiems skaitytojams į rankas atiduodame Jordano Getiką - kelerių metų darbą. Sumanytas dar 2011 ir gavęs Lietuvos mokslo tarybos paramą, dėl daugelio įvairiausių priežasčių jis užtruko gerokai ilgiau, nei buvo planuota. Bet, kad ir kaip būtų, jis pagaliau pasiekia skaitytojus. Jordano Getika - nedidelis, bet savo apimtį svarbumu gerokai pranokstantis veikalas. Mums, Lietuvoje, pratusiems viską savimi matuoti, jis mielas tuo, kad čia trečiąjį kartą istorijoje minimi aisčiai. Bet dar labiau juo gali džiaugtis danai, bavarai ir slavai, nes jie čia paminimi pirmąjį kartą. Be tokių pirmųjų ar trečiųjų kartų Getikoje randame daugybę žinių apie įvairias Antikos ir Viduramžių sandūros laikais gyvavusias ir veikusias tautas: vienoms tai pirmosios žinios, kitoms - beveik paskutinės. Tad to laikotarpio tyrėjams Getika - turtingos kasyklos. Tačiau šis Jordano veikalas dar svarbesnis tuo, kad vienintelis į rišlų pasakojimą sudeda gotų - vizigotų ir ostrogotų - istoriją: juo iki šiol seka visi gotų istorijos pasakotojai. Greta bendrą istorijos giją įvykiams suverti Jordanas supina ir gepidams, ir hunams. Be to, gotų istorijos įvykiai panardinami į sodrų to meto Romos imperijos gyvenimą. Pasakodamas gotų istoriją Jordanas tampa pirmuoju išlikusios ne graikų ir ne romėnų istorijos autoriumi: netrukus juo paseka Grigalius Tūrietis (Frankų istorija), Izidorius Sevilietis (Gotų istorija), Beda Garbingasis (Anglų istorija), Paulius Diakonas (Langobardų istorija). Šiuose ankstyvųjų Viduramžių tekstuose daug modernių tautų ir šiuolaikinių valstybių ieško ir randa savo legendinę ir/ar istorinę pradžią.Viduramžiais Jordano veikalas buvo dažnai perrašinėjamas ir daug skaitomas. Toks jis lieka ir Naujaisiais laikais, po to, kai Getiką pirmą kartą 1515 m. išspausdino Augsburgo humanistas Konradas Peutingeris. Jordano Getikos pasakojimas ne kartą buvo panaudotas siekiant vienokių ar kitokių politinių tikslų. XV a. Romos imperiją „sugriovusių“ gotų įpėdiniais sugalvojo būti švedai ir iš to nusikalė savo nacionalinį pasididžiavimą. Jordano minimose gotų teritorijose savo Lebensraumą regėjo nacionalsocializmo laikų vokiečiai. Po antrojo pasaulinio karo anapus Atlanto prasidėjusi kritinė Jordano išsaugotų duomenų peržiūra dažnai būdavo nuspalvinta siekio griauti istorinį pangermaninės Vokietijos naratyvą. Ir šiandien Jordano Getika nestokoja aistringų skaitytojų, ypač Švedijoje, Vokietijoje, Italijoje. Esama jų ir Lietuvoje. Vieno Kanados istoriko pastebėjimu, gotai su savo istorija - tarsi krepšinio komanda, turinti didelį būrį karštų aistruolių ir ne ką mažiau aistringų nekentėjų, visų vienodai manančių, kad kiekvienas jos ėmęsis tyrėjas iškart būtinai turi pasirinkti katrą nors vieną pusę [Iš Pratarmės].